Turiu tris vaikus, vyriausia mergaitė persirgo vėjaraupiais, kaip ir pusė jos daržlio grupės, tuo pačiu persirgau ir aš apie 26 metai tada buvo ir neiko baisaus nenutiko, panieštėjo abiems, žalios pavaikščiojom, niekaip nesuprantu kam tas skiepas, beveik visų draugų vaikia irgi sirgo, ko ten taip tų vėjaraupių bijot, kad net skiepytis, kaip tik nuvesčiau ten kur yra sergančių vaikiukų, persirgs ir ramu.
Tai vat mergaitei mano 15 metų, o viduriniokui berniukui trys, jokio noro, roto ar kitokio velnio nei mergaitė nei berniukas neturėjo niekada, kiek tos tikimybės, kad sirgs, kiek kad sunkiai, vėl gi kam tuomet tas skiepas, kad farmacinikus pamaitinti, gal skursta labai vargšai. Kaip mada kokia tuos skiepus kurti, visokiausių prigaminta, o eilės vaistinėse prie medikamentų vis nesibaigia ir nesibaigia.
Labai gasdina skiepai, kurie dabar priklausytų pagal skiepų kalendorių mano mažiausiai mergytei, trijų vakcinų kokteilis, negaliu apsispręti niekaip, beproto bijau, knisuosi internete ir kuo daugiau žinau tuo labiau darosi neramu. Tie vaikeliai tokie mažučiukai, ir esu tikra, kad gauna per imunitetą siaubingą smūgį

.