Bulimija & Anoreksija

Sveikos merginos...
Bjauri diena, bjaurus oras, bjauri nuotaika
Pasigirt kaip ir nera kuo, po savaites nevemimo tris vakarus vemiau o dar motina rado puoda su visu "turiniu" apsiverke, klausia kodel jai meluoju, ka as galiu atsakyt? Nes geda, geda kad taip elgiuos, geda gyvent su sia liga...norisi dbr numirt, skradziai zeme prasmegt... tikrai, nes jau nusibodo visa tai nebegaliu tai gyvent, meluojant, stengiantis, bet viska lauzant, zlugdant...
Kaip manot, gal pasiprasyt atsigult i stacionara? Idomu, ar galima butu

Neslepk savo ligos, negrazu meluoti savo tevams..nuo problemos nepabegsit vistiek, reikia ja spresti, t.y. kreiptis pagalbos.. Jei manai, kad Tau galetu padeti stacionaras, tai pirmyn ! Jis tikrai pades sureguliuoti mityba..ir nutraukti vemimus..galesi dirbti su emocijomis, mintimis, elgesiu.. Belskis visur, kur tik jauti, kad Tau gali padeti

Sveikos,
as irgi be nieko gero...
Eyes of Azure - prasykis, gal paguldys. Nors ten visada eiles yra...

As ka gi, pertrauka uzvakar apturejau nuo vemimu... Bloga nuo visko... Melas liejasi per krastus... Turejau eiti i Latin Dance Festival - nemokamai iejimas man, nes buvau uzrasyta kaip padejeja... Primelavau, kad susirgau... Negaliu saves pakesti... Nors gal nieko ir nedarau, kad myleciau.. kol kas valgymas siandien normaliai, bet vel mintys durnos galvoj, tingiu bet ka daryti... Dingti is viso pasaulio, kazkaip... butu geriausia iseitis. Tik puikiai zinau kokia ji neimanoma...
Gavau atsakyma is mental health counceling -rasys laiska i university medical center, gausiu eit pas gydytoja, tas israsys siuntima i specializuota valgymo sutrikimu centra... Gal dar eisiu karta i savaite pas councellor pasneketi - panasiai kaip psichoterapija... Bet db viskas dzin... kazkaip nusivylus savimi... Kiek as laiko po stacionaro ir dienos skyriaus isbuvau - du menesius... negi taip visa gyvenima...

Pravierka savo ligos as nelepiu, o kad tevams negrazu meluot, nu bari mane lyg pati tos bedos nebutum turejus ir nezinai kaip geda pasakyt motinai i akis: " Taip, mama, as vemiau i ta tavo grazuji puoda.." As taip negaliu, man lengviau sumeluot...ir siaip bulimijos atveju, melas - ligos dalis...
Be to, ir pagalbos as kreipiausi, dabar lankau dienos stacionara, bet noreciau pagulet ten, bent pradzia butu, ad jau tikrai nevemsiu, nebijosiu maisto...nes mane ir stabdo nemokejimas valgyt ir maisto fobija...
Gera knyga dave man paskaityt: "Issigydyk vaikystes zaizdas. Atrask savo tikraji as!" Lise Bourbeau Siek tiek sokiruota turiniu, bet cia geraja prasme

sveikos visos

Pravierka,
nesakyk,akd nenori keistis,kad nenori pasveikt.. Suprantu,pavargai, bet negalima nuleist rankų.. Kai užeina priepuoliaia,tarpai tamsūs atrodo,akd pavargau nuo visko ir aš , viska staip nemiela atrodo.. bet kai būna tie šviesieji tarpi suprantu koks gyvenimas visgi šviesus ir geras ir kaip aš juo mėgaujuosi ir tai man suteikia jėgų . pasistenk ir tu rast kažką,kas teiktų jėgų nenuleist rankų


EyesOfAzure, suprantu tavo nenorą pasakot apie savo ligą.. man pačiaia nepatinka apie tai šnekėt su kitais žmonėm, nes manau daugumai,kurie su tuo nesisdūrę tieisiog sunku suprast tokį elgesį..
o kas dėl stacionaro,aišku pabandyti verta. bet manau visos suprantam,akd nekas,niekas nepakeis mūsų mąstymo.Pirmiausia turim pačios nalėt ae,tą jausmą,kuris išprovokuoja tokį mūsų e;lgesį,o psichologai,įvairios terpijos - tai tik pagalbinė priemonė.


Noriuzako,mergyt, liūdna man skaityt ką tu rašai..pati elgiuos panašiaia,jei prisikemšu maisto.nenoriu eit nei į mokyklą,nei su kuo matytis tada ir išsigalvoju priežastis,akd sergu ar blogai jaučiuos,akd tik niekur nereiktų eit. gerai,akd nenuleidi rankų ir nepaliauji kovot,aš tikiu,akd tikrai gali susidorot su tuo.

O man sekasi įtartinai gerai.. jau dvi savaitės-jokio persivalgymo ar per didelio badavimo. Kelis kartus buvo užėjęs stiprus noras persivalgyt,bet nukreipiau savo mintis kitur ir noras praėjo po kelių minučių.. O kaip norėčiau ,akd šį kartą viskas būtų sėkmingiau nei visda.O kaip tikiuosi to..

Bet dabar sesė neduoda ramybės. Vis įrodinėja,akd problemos su hormonais tai yra šios ligos pasėkmės . Aš suprantu,akd tai galėjo prisidėt prie tų sutrikimų,bet esmė,kad problemų jau tėjau kai nebuvo nei ženklo tų VS. Vos ne šantažuoja mane- arba nueinu aps psichologę arba padarys taip,jog pabaigus mokyklą neįstočiau į uk ir gydyčiaus, nes jai mano veikata svarbesnė. žinau,akd labai norėdama taip ir padarytų.,. tai ir nesimiega man anktim dabar.. Tiesiog aš dabar jaučiuos labai erai, atrodo,akd tvarkaus su savimi , minčių apie maistą tirai mažiau ir tyuriu vilities,akd pati galiu su save kontroliuot.O ji vis primena man ir primena,kai aš visom jėgom stengiuos kuo mažiauapie tai galvot. Supantu,visos sakysit,akd rūpinasi ir panašiaia. Tačiau nežinau ar tokia psichologija gera- aiškinti kaip šlykščiai atrodau, kaip lavonas vos ne ir kad numirsiu tuoj ir ištisai prikišinėt kaip blogai aš elgiuos kaipaš to nesuprantu ir nieko endarau. Bet tai netiesa, stengiuos kiekvieną dieną vos pabudus prižadu sau,akd kovosiu ir neuleisiu rankų,nebadauu, rašaus emocijas valgio metu,ką kiek suvalgau.. o jos šnekos mane vverčia jaust kaltės jausmą.pati suprantu,kad negerai elgtis kaip kartais elgiuos,bet ar to prikaišiojimas geriausia išeitis?

Tikiuos rytojus jums visoms bus šviesesnis ir įkvėps toliau kovot,nenuleist rankų,džiaugtis i mylėt gyvenimą.Labanakt.RAmios naktelės.

Sveika,

Matai as neslepiau savo ligos nuo tevu, taip budavo, kad vemdavau, kai ju nebuvo namuose, bet kad tai daryciau savo kambaryje, i kazkokius puodus, niekada net mintis nesove, del to man truputi keista..neisizeisk..gerai, kad vaikstai i dienos stacionara, bet norint sureguliuoti mityba, pagyventi ten menesiuka tikrai butu naudinga..bet cia Tau spresti


Camius, taip, as zinau, kad reikia stengtis, kad reik uzsiimti kazkokia veikla, nesedeti ir nedepresuoti..tikiu, kad praeis sitas laikotarpis..kad vel bus lengva.. sekmes ir Tau !! Del seses labai nesiparink, Tu pati geriau zinai, kada stengiesi ir Tau sekasi, o kada ne..tiesiog pati pagalvok, gal is tikruju verta nueiti pas psichologa pasikonsultuoti.. Didziuokis savimi, kad tiek laiko isbuvai ir nenuleisk ranku ir toliau

Kamius, na ka as galiu pasakyti - taip visi tie grasinimai nieko gero... As pati pernai labai bijojau, kad suzinoje tevai neleis man vykti i UK. Bet tiesiog pakalbeje su mano psichiatre, pasake - tai mano gyvenimas... Svajoniu is manes atimti nezada... Kad ir kaip sunku jiems butu... Kas del seses - sutinku ir su ja... Tu pati rasei, kad tau baisu suvartoti daugiau nei 800kcal + 2val sporto... Taigi tai yra badavimas. Ar ne?
Pas psichologa nueiti vertetu, bet ko as bijau - pokalbiai su juo bent pradzioj gali situacija pabloginti, nezinau bet man po pokalbiu su psichiatre budavo blogiau emociskai - nesugebejau tvarkytis su atkapstytom mintim ir eidavau vemti, del to puse metu tempiau kol egzai praejo ir gulde i skyriu tuoj pat...

As vakar vemiau, daug... penkta valanda uzsimaniau isgerti 5 tabletes nakciai skirtas, kad greit uzmigciau ir atsikelciau tik siandien... Atsilaikiau. Suvalgiau normalia vakariene, naktipiecius... Tik po to panika baisi uzkilo. Galvojau -eisiu kazka suvalgyt, virtuvej pilna namioku, grizau i kambari, vaiksciojau pirmyn atgal gal dvidesimt minuciu, galiausiai issimarginau koja ivairiais zodziais... Apsibintavau ja ir nuejau nurimusi miegoti... Siandien - nauja diena, nauja pradzia, pusryciai geri, kas bus toliau, nezinau...

Reiskia tau pasiseke su tevais, o to tai pavydziu, tevui isvis nerupi kas su manim, motina irgi tik prikaisiojo ir sake kad elgiuosi kaip mazvaike...o juk vietoj priekaistu ir kaltinimu galetu man padet, bent pas daktara nuvest, ar ramiai pasikalbet as i puodus anksciau ir nevemdavau, bet kai mama man isejus is wc kreivai ziuredavo ir dar pridurdavo saukdama, kad idiote esu, kad vemiu...todel pradejau sleptis dar labiau...matai, pas kiekviena kitokia seima, kitokie santykiai...vieni paskatina liga, kiti gi ja kazkiek numalsina, jeigu rodo palaikyma, supratima ir meile...Tavo nespratimas mane tiesiog stebina ir siek tiek piktina, bet cia gal is pavydo, kad seima normalia turi

LAbukas
Kaip saulė šiandien švečia,kip gražu Tikiuos pas jus visas ne tik pro langus saulė šviečia , bet ir mintys šviesios ir tirai ne pesimistiškos



Pravierka, džiugu girdėt,kad tiki ir nepasiduodi.Va tame ir bėda,aš žinau,akd stengiuos,o ji mano,kad ne. KO labiausiai man reikia,tai palaikymo,o iš jos to nesulaukiu. o dėl psichologo vis nežinau.. Anksčiau laaabai norėjau nueit pašnekėt..bet dabar, atrodo taip gerai jaučiuos,nežinau kodėl,bet nenoriu knistis po savo mintis,nes žinau,jog rasčiau daug neigiamų dalykų, problemų ir neigiamų minčių. O dabar jos taaip retai pas mane užeina.
Tikiuos,akd nesuklupsiu..Bet baisiausias iššūkis- po dviejų savaičių šimtadienis..Stalai nukrauti maisto.. Jei iki tada viskas bus gerai tai gal būt bus puikus išbandymas pasižiūrėt ar tikrai kažkas pasikeitė ar viskas liko taip pat..


noriuzako, na gal tai ir badavimas.. dabar sunaudoju 600- 1200 kcal ,5 kartai per savaitę sporto +namuose. Bet per tas dvi savaites nebuvo nei dienos,akd nieo nevalgyčiau,kas anksčiau pasitaikydavo gan dažnai.

Tik atrodo turiu kaž-kokią nuostatą,akd man, žemaūgei (152) daugiau nei 1200 kcal nereikia.
Kaip ir sakei,aš pati bijau,akd situacija tik nepablogėtų,ypač dabar kai gerai sekasi... O dabar toks laikotarpis,kai norisi egzaminams pasiruošt kuo geriau ir mažų mažiausia reikia,kad kažkas blaškytų dėmesį..


"issimarginau koja ivairiais zodziais...",mergyt,ką tai reiškia nelabai supratau ? negi žaloji save ?

sėkmės šiandien kovojant su savimi,kad ši diena būtų sėkmingesnė tau

EyesOfAzure,suprantu tave dėl tėvų.PAti gyvenu tik su tėvu,o jam atrodo nusispjaut visisškai ant manęs,nors kartais saudvejoju.bet tos dvejonės labai trumpai teužsibūna,nes kaip nors jis pasielgia tik įrodydamas jog jam visa tai nerūpi...BEt gal kokią draugę turi,kuri tave suprastų? Puikiai supantu,iaip reikia palaikymo kažkokio ir smerkimas tai tikrai nepadės išgyti. Mano manymu blogiausia,kas gali tik paskatinti VS gyvuot toliau tavyje-tai kitų smerkimas nesupratimas ir teisimas..Aišku,kaip žmogus gali suvokt neišgyvenęs to,ką išgyvena turintys VS.

Taip, turiu draugu, kurie tikrai palaiko tai skatina pasitikejima savimi ir tikejima, kad galiu susidorot su sia liga, jauciu kad pagerejus mano sitacija su bulimija, bet znau, kad dar laukia ilgas sveikimo kelias...be to, stengiuos ir tevus suprat, nekaltint...juk cia mano liga, mano kalte...taigi, tik as galiu su ja susidorot ir nelaukiu stebuklo, zinau, kad paciai reikia dirbt su savim, ka siuo metu ir darau
Aciu uz supratima
O tavo ugiui reikia apie 2000kcal per diena, be to tiek sportuoji, tai gal ir daugiau dietologe aiskino kas kaip...tai iseina, kad gauni kcal vos vos savo gyvybinems funkcijoms palaikyti, o ur dar energija sportui, mokslui, darbui

Ir is kur sitas skaiciukas? As jo anksciau irgi laikydavaus - nes taip sako, kad jei sumazinama kcal iki 1200 nesuleteja medziagu apykaita... Kazkaip nelabai tikiu, nes praktika ka kita parode.... Tu sportuoji, daug sportuoji kaip matau, tikrai reikia daugiau valgyti, nes badauji... Nenoriu pasirodyt kaip tavo sesuo su priekaistais, bet tiesiog pastebejimai is mano puses...

Na as labai linkiu ir tikiuosi, kad gerai laikysiesi ir toliau, tik valgyk kiek daugiau mergyt... O del egzaminu, labai smagu, kad iseina susikaupti ir t.t. Nenoreciau pakartoti pernai metu priesegzamininio laikotarpio...
Deja taip, zalojuosi... atgijo dar viena nesamone su mano atgijusia bulimija...

O siandien kol kas nevemiau, nepersivalgiau, laikausi VSC planelio - dziugu del to Norisi labai nusipirkti svarstykles, kad galeciau pasisverti... Taip neramu, kas su mano svoriu pasidare per tuos vemimus...

Svarbu,kad turi žmonių,kurie tave palaiko !!

kaip sako,akd šios ligos neišgydysi,turi išmokt susigyvent su ja,o kelias tą išmokt manau sunku ir ilgas darbas su savimi..
negali sakyt,kad šita liga tavo kaltė ir tik tavo liga..Juk nekyla tokios ligos iš niekur, manau aplinkinių elgesys dažnai išprovokuoja tai.. aišku kaltindamas kitus nieo nepakeisi,bet negali akltint ir savęs.
na aš apti kartais galvoju,jog reiktų daugiau suvartot.. bet tas 2000 taaip baisia skamba, jei 1000 išspaudžiu tai gerai dar atrodo,akd pripratau ir energijos netrūksta net..

noriuzako, tas skaičius tai iš tų dietų besilaikymo,aki akcentuojamas tas 1200kcal,o aš dažnai dar galvodavau,akd man,kaip žemesnei reikia dar mažiau kalorijų tai taip ir išėjo...
Ne,tu nepriekaištauji tiesiog pasakai faktą,kurį aš suprantu.bet toks pasakymas man nesukelia pykčio ar neigiamų emocijų,o sesuo mane iškart vos neiškolioja dėl to..


Džiugu,akd šiandien tau sėkminga diena,žiūrėk ir toliau taip,tikiu,kad nesuklupsi !!
o dĖl žalojimosi,tai labai negerai,mergyt...nežinau ką ir galėčiau pasakyt.pati supranti kaip tai negerai.o žalodama save tau praeina noras valgyt ar kokie jausmai užplūsta,akd taip elgiesi ?