Pravierka, pradejus gilintis i santykius visai susipainiojau, per daug savo kaltes pajutau, issigandau ir pasielgiau, kaip lengviausia...pabegau...Gera liko tik tai, kad daugmaz atsistaciau po gydymo fiziskai, nustojau save zaloti vaistais, vel atradau savo hobius, susitaikiau su tuo, kad visa gyvenima turesiu kovoti su savimi valgymo srityje. Bet ir igavau ziniu. ZInau, blogai, kad visko nebaigiau iki galo, bet nezinau, kur ta pabaiga ir kaip ji pasiekiama...
kamius tikrai nesu auksta labai, mano ugis 1.68m. o koks tavo ugis?
mums aiskino, kad sis planelis is vsc tiesiog yra taip sudarytas kad patenkintu visus organizmo poreikius, vitaminu ir kitu medzagu atzvilgiu, todel ir neauga svoris, o susinormalizuoja
bijojau labai to planelio is pat pradziu, bet dabar isivaziavau, be to rezultatai dziugina 
siandienos valgiarastis:
pusryciai: kava su 2 a.s. cukraus; 1st su kaupu kukuruzu koses; 2/3 st pieno(150ml); 50g jogurto; didelis bananas
priespieciai: arbata; 2 dziovintos figos
pietus: lekste sriubos; 4 canneloni (makaronai su farsu); 4-5 v.s. salotu su 1 v.s. aliejaus; 4 saldainiai
pavakariai: kava su 2 a.s. cukraus; 1 kriause; 100g. 7 % varskes
vakariene: arbata su 1a.s cukraus; 1/2 st kukuruzu koses; 1vnt vidutinio dydzio kepta zuvis; 1 st salotu su 1v.s. grietines; 1 saldainis
Bet snd ir minciu apie vemima buvo, nes labai suirzusi esu, arteja egzas, dar pinigu nulis, o ju dbr labai reikia, dar skola issilaikyt pries sesija
viskas taip slegia...bet laikausi, kazkai...
Medele na, juk nieko baisaus nenutiko...nesikrimsk del to taip stipriai
mums aiskino, kad sis planelis is vsc tiesiog yra taip sudarytas kad patenkintu visus organizmo poreikius, vitaminu ir kitu medzagu atzvilgiu, todel ir neauga svoris, o susinormalizuoja
bijojau labai to planelio is pat pradziu, bet dabar isivaziavau, be to rezultatai dziugina siandienos valgiarastis:
pusryciai: kava su 2 a.s. cukraus; 1st su kaupu kukuruzu koses; 2/3 st pieno(150ml); 50g jogurto; didelis bananas
priespieciai: arbata; 2 dziovintos figos
pietus: lekste sriubos; 4 canneloni (makaronai su farsu); 4-5 v.s. salotu su 1 v.s. aliejaus; 4 saldainiai
pavakariai: kava su 2 a.s. cukraus; 1 kriause; 100g. 7 % varskes
vakariene: arbata su 1a.s cukraus; 1/2 st kukuruzu koses; 1vnt vidutinio dydzio kepta zuvis; 1 st salotu su 1v.s. grietines; 1 saldainis
Bet snd ir minciu apie vemima buvo, nes labai suirzusi esu, arteja egzas, dar pinigu nulis, o ju dbr labai reikia, dar skola issilaikyt pries sesija
viskas taip slegia...bet laikausi, kazkai...Medele na, juk nieko baisaus nenutiko...nesikrimsk del to taip stipriai
kip jus gyvenat? As dar nusivaziavus taip nebuvau... Vos nepraleidau svarbiausio practical (kuriu praleist negalima, kitaip unit won't be passed) antradienis is vis traumuotas buvo. Badavau, nors ir buvau pas councellor, liepe susizinot, kaip mane nukreips pas psichiatra (nes as pamirsau daktares paklaust pirmadieni, kai man pasake, kad kraujas geras)... Vakare is vis baige protas nuciuozti, norejos prisigert kokiu tableciu ir uzmigti. Bet parasiau savo psichiatrei (na ji is VSC) Ji man atrase - kad labai rimtai pagalvociau apie studiju nutraukima ir gydymo tesima. Nes jei taip as busiu ir toliau, neislaikysiu egzaminu... Rase, kad tarsi laukiu, kol nusivaziuosiu iki tokio lygio kad tevai gaus belstis i UK ir mane parsivezti namo.. . 
Vakar soko busenoj prabuvau, bet uz tad nevemiau 
pagal planeli valgiau, tik kad begiojau valanda. Siandien dar kol kas laikausi, nors panika kyla. Bet na kaip nors, nenoriu nutraukt savo mokslu...
Vakar soko busenoj prabuvau, bet uz tad nevemiau pagal planeli valgiau, tik kad begiojau valanda. Siandien dar kol kas laikausi, nors panika kyla. Bet na kaip nors, nenoriu nutraukt savo mokslu...
Aš irgi dar niekad taip nusivažiavus nebuvau. Savaitės pradžioje tris dienas pratempiau su 300cal/dieną, vakar pirmą kartą gyvenime taip žiauriai persivalgiau, kad net skaudėjo (žinau, kad badavimas iššaukė), tai net pamečiau vėmimų skaičių, bet irgi jaučiu, kad rekordą sumušiau, o šiandien gal apie 800kcal suvartojau, bet jau tris kartus vėmiau, tai nežinau, kas čia liko...
O šiaip labai nuotaika pakrikusi yra. Kasdien kolis po kolio, visur lekiu, skubu, namuose meluoju, maistą išmetu, vemiu ir visa tai iki ašarų virkdo. Taip noriu mamai pasakyti, bet žinau, kad ji po to mane stebėtų ir tai man dar labiau apsunkintų gyvenimą, nes tada jei egalėčiau išsivemti, valgyčiau mažiau.
Iš tikro dabar net negaliu blaiviai mąstyti. Šiuo metu atrodo, kad visiškai nenoriu pasveikti, tiesiog norėčiau draugės, gal irgi su vs, kad bent jau nebūčiau tokia vieniša ir nereikėtų visko slėpti. Ir dar atrodo, kad norėčiau tiesiog gulėti šiltoje lovoje ir vegetuoti, niekur neiti, nieko nevalgyti, o miegoti, miegoti, miegoti, nes labai pavargau nuo visko.
Pardon už pesimizmą, mergytės.
O šiaip labai nuotaika pakrikusi yra. Kasdien kolis po kolio, visur lekiu, skubu, namuose meluoju, maistą išmetu, vemiu ir visa tai iki ašarų virkdo. Taip noriu mamai pasakyti, bet žinau, kad ji po to mane stebėtų ir tai man dar labiau apsunkintų gyvenimą, nes tada jei egalėčiau išsivemti, valgyčiau mažiau.
Iš tikro dabar net negaliu blaiviai mąstyti. Šiuo metu atrodo, kad visiškai nenoriu pasveikti, tiesiog norėčiau draugės, gal irgi su vs, kad bent jau nebūčiau tokia vieniša ir nereikėtų visko slėpti. Ir dar atrodo, kad norėčiau tiesiog gulėti šiltoje lovoje ir vegetuoti, niekur neiti, nieko nevalgyti, o miegoti, miegoti, miegoti, nes labai pavargau nuo visko.
Pardon už pesimizmą, mergytės.
Sveikutes, o man vakar uzplauke...neistveriau tevo girto pasisakymu ir barnio su mama...persivalgiau ir vemiau bet siandien nemazinau porciju, valgau kaip iprastai, pagal planeli, tik visa diena buvau be nuotaikos ir jauciausi alkana, nors tokia nebuvau 
vakare, del mokslu susinervinau, nuejau valgyt ir vos vos susilaikiau nepersivalgius bet susilaikiau 
suvalgiau kriause ir 2 cepelinus su spirgais ir grietine...tuo ir baigesi puota, dar sustabde tai, kad laukiau drauges... 
bet dbr savimi patenkinta, kad pavyko sustot 
noriuzako, o tas nusivaziavimas, kai nusispjauni i svarbius dalykus, veluoji mazdaug vos ne tycia i sustikimus i egzus ir kitus svarbius reikalus tvarkai atsainiai, su nenoru, atideliojant...visa ai del ligos, uzplauia apatija ir abejingumas...atrodo jei valgymais keki sau, tai kam stengtis kitur, bet visa tai pasamoninga tikslas sumaut viska galutinai...tik snd supratau tai, per grupine terapija
bet siandien nemazinau porciju, valgau kaip iprastai, pagal planeli, tik visa diena buvau be nuotaikos ir jauciausi alkana, nors tokia nebuvau vakare, del mokslu susinervinau, nuejau valgyt ir vos vos susilaikiau nepersivalgius bet susilaikiau suvalgiau kriause ir 2 cepelinus su spirgais ir grietine...tuo ir baigesi puota, dar sustabde tai, kad laukiau drauges... bet dbr savimi patenkinta, kad pavyko sustot noriuzako, o tas nusivaziavimas, kai nusispjauni i svarbius dalykus, veluoji mazdaug vos ne tycia i sustikimus i egzus ir kitus svarbius reikalus tvarkai atsainiai, su nenoru, atideliojant...visa ai del ligos, uzplauia apatija ir abejingumas...atrodo jei valgymais keki sau, tai kam stengtis kitur, bet visa tai pasamoninga
tikslas sumaut viska galutinai...tik snd supratau tai, per grupine terapija
QUOTE(Medelė @ 2011 02 24, 20:58)
Ir dar atrodo, kad norėčiau tiesiog gulėti šiltoje lovoje ir vegetuoti, niekur neiti, nieko nevalgyti, o miegoti, miegoti, miegoti, nes labai pavargau nuo visko.
Gaila skaityti tokius postus... As irgi noriu to paties - uzmigti ir viskas... Per sapnus bent verkiu. Realybej as jau metus neverkiau - nuo to laiko kai pradejau anti depresantus gerti... Nesvarbu kaip noriu - nera asaru ir viskas... Bent sapnuodama issibliaunu...
Del drauges su VS iri kartais mintys ateina... Bet gyvenimas tik ir suktusi apie VS...
QUOTE(EyesOfAzure @ 2011 02 24, 21:10)
noriuzako, o tas nusivaziavimas, kai nusispjauni i svarbius dalykus, veluoji mazdaug vos ne tycia i sustikimus i egzus ir kitus svarbius reikalus tvarkai atsainiai, su nenoru, atideliojant...visa ai del ligos, uzplauia apatija ir abejingumas...atrodo jei valgymais keki sau, tai kam stengtis kitur, bet visa tai pasamoninga
tikslas sumaut viska galutinai...tik snd supratau tai, per grupine terapija Saunu, kad atsilaikei
Zinau... Man kartojasi viskas kaip pernai, tik bijau kad giliau... pernai taip i egza nenuejau valstybini...
(gerai tai kad jau buvau priimta i univera, nereikejo jiems to egzo) O as siandien dar laikausi, bet negaliu, nebezinau kur detis... Mintys vienos sukas - nueisiu apsivemt ir persivalgyt... paskiau kitos - ne ne ne, mane labai kankina sita itampa galvoj...
Sveikos,mergytės
NKaip lidna skaitytjūsų pesimisiškus postus..Na,kodėl tiek pesimizmo...
Mano ūgis dar mažesnis.152.Tai visada tokia mntis ir sukas,kad man tokio gio daugiau 1000 kcal nereikia..
Odabar sporto klube už poros savaičių bus varžybos..Kadangi didelių svorių itin nepakelu,tai kuo mažesnis bus mano svoris tuo geresni rezultatai.Tai daabar atrodo dar baisiau kaip per tas dvi savaites nepriauti papildomo svorio,o dar kai greit ir gimtadienis..
Ot okia jau aš,ei dalyvaut tai būtinai laimėt.
noriuzako, galbt tavo psichiatrė ir teisi dėl studijų nutraukimo ir gydymosi.. Turi pasistengti savy suvokti,aks au svarbiau. Jeigu studijos tau labai svarbu ri tikrai nenori jų utaukti turi rast savy jėgų kovt su VS.Juk pati puikiai suvoki kaip gali pati nukentėt tiek ir tav studijos,jei neišeis valdyt VS..
Medelė,tavo elgesys primena manąj tikrai.. Suvokiam,kas bus po badavmo,bet visvien taip elgiamės. bet inai, gerai būtų,jei kažkas žinotų apie tavo VS ir tave stebėtų.Taip būtų sunkiau vemti bet argi tu to nenori?nebevemti ?KAd kažkas sutrukdytų,akd ir per preivartą,bet lieptų normaliaia pavalgyt.Manau tai būtų į naudą.
Mano fronte nieko naujo. Kol kas laikausi su savo 1000 kcal.tėvas vėl iškepė varškės apkepą. Vos susilaikiau eatsipjovus.Žianu,jei būčiau praus ryt tai tikrai nesustočiau.Savaitgalis artėja ir vėl išbandymai didžiausi
nu šakės,ploviau galva ai auis užkrito, dabar visa nervuota vien dėl tokio dalyko ir pikta kaip kokia širšė
NKaip lidna skaitytjūsų pesimisiškus postus..Na,kodėl tiek pesimizmo...
QUOTE(EyesOfAzure @ 2011 02 22, 21:31)
kamius tikrai nesu auksta labai, mano ugis 1.68m. o koks tavo ugis?
mums aiskino, kad sis planelis is vsc tiesiog yra taip sudarytas kad patenkintu visus organizmo poreikius, vitaminu ir kitu medzagu atzvilgiu, todel ir neauga svoris, o susinormalizuoja bijojau labai to planelio is pat pradziu, bet dabar isivaziavau, be to rezultatai dziugina
mums aiskino, kad sis planelis is vsc tiesiog yra taip sudarytas kad patenkintu visus organizmo poreikius, vitaminu ir kitu medzagu atzvilgiu, todel ir neauga svoris, o susinormalizuoja
bijojau labai to planelio is pat pradziu, bet dabar isivaziavau, be to rezultatai dziugina Mano ūgis dar mažesnis.152.Tai visada tokia mntis ir sukas,kad man tokio gio daugiau 1000 kcal nereikia..
Odabar sporto klube už poros savaičių bus varžybos..Kadangi didelių svorių itin nepakelu,tai kuo mažesnis bus mano svoris tuo geresni rezultatai.Tai daabar atrodo dar baisiau kaip per tas dvi savaites nepriauti papildomo svorio,o dar kai greit ir gimtadienis..
Ot okia jau aš,ei dalyvaut tai būtinai laimėt.
noriuzako, galbt tavo psichiatrė ir teisi dėl studijų nutraukimo ir gydymosi.. Turi pasistengti savy suvokti,aks au svarbiau. Jeigu studijos tau labai svarbu ri tikrai nenori jų utaukti turi rast savy jėgų kovt su VS.Juk pati puikiai suvoki kaip gali pati nukentėt tiek ir tav studijos,jei neišeis valdyt VS..
Medelė,tavo elgesys primena manąj tikrai.. Suvokiam,kas bus po badavmo,bet visvien taip elgiamės. bet inai, gerai būtų,jei kažkas žinotų apie tavo VS ir tave stebėtų.Taip būtų sunkiau vemti bet argi tu to nenori?nebevemti ?KAd kažkas sutrukdytų,akd ir per preivartą,bet lieptų normaliaia pavalgyt.Manau tai būtų į naudą.
Mano fronte nieko naujo. Kol kas laikausi su savo 1000 kcal.tėvas vėl iškepė varškės apkepą.
Vos susilaikiau eatsipjovus.Žianu,jei būčiau praus ryt tai tikrai nesustočiau.Savaitgalis artėja ir vėl išbandymai didžiausi nu šakės,ploviau galva ai auis užkrito, dabar visa nervuota vien dėl tokio dalyko ir pikta kaip kokia širšė
noriuzako, kaip liūdna, kad VS taip stoja tarp tavo mokslų. Turiu ir aš skaudžios patirties dėl jų iš tikro... bet dabar tvarkausi, kaip tik galiu ir labai gerai sekasi. O kas labiausiai tau trukdo? Ar vengti eiti į paskaitas, nes bjauriai jautiesi? Ar nebesugebi susikoncentruoti? Ar apatija tiesiog apnikusi? Žinoma, nelinkiu balansuoti ir ieškoti harmonijos tarp VS ir bet kokių kitų gyvenimo sričių, VS turi nebelikti, o tam reikia laiko.
Aš kažkaip galvoju, kad jeigu daug, daug, daug su savimi dirbčiau, tarkim gulint VSC, tada tikrai bent šiokia tokia remisija pasirodytų, o gal net visai išnyktų VS, tačiau kuo toliau bėgu rate, studijuoju ir tiesiog neskiriu pakankamai laiko savipagalbai, tai tuo toliau prošvaistės stumiasi į ateitį, o tada, kai jau dirbsiu irgi galėsiu surasti priežasčių, kodėl neskiriu laiko sau.
O mano šiandienos finalas gėdingas - 14 vėmimų. Skaičius toks didelis, nes vis kokiam šeimos nariui prireikdavo ko nors vonioje ar netoli koridoriaus, tai vis laksčiau po truputį, tai į wc, tai į vonią, tai į kokį tuščią kambarį su maišeliais...
Rytoj anksti gan anskti paskaitos baigsis ir prasidės savaitgalis, kurio aš irgi bijau, kaip velnias kryžiaus. Bandysiu valgyti bent tris kartus dienoj normalias porcijas, ką valgo namiškiai, jokiais būdais nesisverti ir svarbiausia nevemti. Taigi planas toks.
Sėkmingo visoms penktadienio. Atidirbam ir ilsimės
bet dabar tvarkausi, kaip tik galiu ir labai gerai sekasi. O kas labiausiai tau trukdo? Ar vengti eiti į paskaitas, nes bjauriai jautiesi? Ar nebesugebi susikoncentruoti? Ar apatija tiesiog apnikusi? Žinoma, nelinkiu balansuoti ir ieškoti harmonijos tarp VS ir bet kokių kitų gyvenimo sričių, VS turi nebelikti, o tam reikia laiko. Aš kažkaip galvoju, kad jeigu daug, daug, daug su savimi dirbčiau, tarkim gulint VSC, tada tikrai bent šiokia tokia remisija pasirodytų, o gal net visai išnyktų VS, tačiau kuo toliau bėgu rate, studijuoju ir tiesiog neskiriu pakankamai laiko savipagalbai, tai tuo toliau prošvaistės stumiasi į ateitį, o tada, kai jau dirbsiu irgi galėsiu surasti priežasčių, kodėl neskiriu laiko sau.
O mano šiandienos finalas gėdingas - 14 vėmimų. Skaičius toks didelis, nes vis kokiam šeimos nariui prireikdavo ko nors vonioje ar netoli koridoriaus, tai vis laksčiau po truputį, tai į wc, tai į vonią, tai į kokį tuščią kambarį su maišeliais...
Rytoj anksti gan anskti paskaitos baigsis ir prasidės savaitgalis, kurio aš irgi bijau, kaip velnias kryžiaus. Bandysiu valgyti bent tris kartus dienoj normalias porcijas, ką valgo namiškiai, jokiais būdais nesisverti ir svarbiausia nevemti. Taigi planas toks.
Sėkmingo visoms penktadienio. Atidirbam ir ilsimės
QUOTE(Medelė @ 2011 02 25, 01:03)
noriuzako, kaip liūdna, kad VS taip stoja tarp tavo mokslų. Turiu ir aš skaudžios patirties dėl jų iš tikro... bet dabar tvarkausi, kaip tik galiu ir labai gerai sekasi. O kas labiausiai tau trukdo? Ar vengti eiti į paskaitas, nes bjauriai jautiesi? Ar nebesugebi susikoncentruoti? Ar apatija tiesiog apnikusi? Žinoma, nelinkiu balansuoti ir ieškoti harmonijos tarp VS ir bet kokių kitų gyvenimo sričių, VS turi nebelikti, o tam reikia laiko.
Aš kažkaip galvoju, kad jeigu daug, daug, daug su savimi dirbčiau, tarkim gulint VSC, tada tikrai bent šiokia tokia remisija pasirodytų, o gal net visai išnyktų VS, tačiau kuo toliau bėgu rate, studijuoju ir tiesiog neskiriu pakankamai laiko savipagalbai, tai tuo toliau prošvaistės stumiasi į ateitį, o tada, kai jau dirbsiu irgi galėsiu surasti priežasčių, kodėl neskiriu laiko sau.
bet dabar tvarkausi, kaip tik galiu ir labai gerai sekasi. O kas labiausiai tau trukdo? Ar vengti eiti į paskaitas, nes bjauriai jautiesi? Ar nebesugebi susikoncentruoti? Ar apatija tiesiog apnikusi? Žinoma, nelinkiu balansuoti ir ieškoti harmonijos tarp VS ir bet kokių kitų gyvenimo sričių, VS turi nebelikti, o tam reikia laiko. Aš kažkaip galvoju, kad jeigu daug, daug, daug su savimi dirbčiau, tarkim gulint VSC, tada tikrai bent šiokia tokia remisija pasirodytų, o gal net visai išnyktų VS, tačiau kuo toliau bėgu rate, studijuoju ir tiesiog neskiriu pakankamai laiko savipagalbai, tai tuo toliau prošvaistės stumiasi į ateitį, o tada, kai jau dirbsiu irgi galėsiu surasti priežasčių, kodėl neskiriu laiko sau.
I paskaitas einu, visas. Bet va kaip pirmadieni buvo - tiesiog nepastebiu kad paskaitas ar practical turiu - nezinau kaip... Jauciuosi bjauriai tai faktas. Susikoncentruoti sunku ir apatija milziniska, nenoriu daryti nieko... However... Vakar laikiausi visa diena puikiai, vakare isejau i salsa - uzsiemimas, priverciau save islisti is kambario
o vakare skype'u susipykau su tevais jie manim nepasitiki, netiki kad nevemiau, kad buvau salsoj, etc... Pareiske, kad jei taip ir toliau bus - krausiuos daiktus ir grisiu namo reziume po to - iki vidurnakcio vemimai... Tada suzinojau savo egzu rezultatus - jie stulbinamai geri
pavariau 1st'u 
gosh, taip apsidziaugiau ir tai yra puiki motyvacija stengtis si semestra, taigi pusryciai siandien vel pagal plana. Meginsim igyvendinti ir puikiai praeiti antra semestra. Kartu laikantis plano ir kiek numetant svori Tai tokie mano norai Gyvenu del saves...
Sveikos,
matau, kad valgymo sutrikimų turinčios moterys išgyvena labai panašius jausmus, todėl tikiuosi, kad bendravimas su tokiom pačiom padės ir savo bėdas geriau pažinti. Sergu anoreksija, gydaus dar neilgai - nuo rudens. Turbūt kaip ir visom, reikėjo didelį kelią nueiti tam, kad pati sau pripažinčiau turinti problemų, o dar didesnis kelias - išspręsti jas.
Labai smalsu, kiek laiko jūs jau gyvenat su valgymo sutrikimais? Man kartas nuo karto kyla mintis, kad anoreksija nepagydoma - galima ją prislopinti, bet daugiau ar mažiau ji manyje visąlaik budės ir visada bus tikimybė atkristi.
matau, kad valgymo sutrikimų turinčios moterys išgyvena labai panašius jausmus, todėl tikiuosi, kad bendravimas su tokiom pačiom padės ir savo bėdas geriau pažinti. Sergu anoreksija, gydaus dar neilgai - nuo rudens. Turbūt kaip ir visom, reikėjo didelį kelią nueiti tam, kad pati sau pripažinčiau turinti problemų, o dar didesnis kelias - išspręsti jas.
Labai smalsu, kiek laiko jūs jau gyvenat su valgymo sutrikimais? Man kartas nuo karto kyla mintis, kad anoreksija nepagydoma - galima ją prislopinti, bet daugiau ar mažiau ji manyje visąlaik budės ir visada bus tikimybė atkristi.
QUOTE(reverse @ 2011 02 26, 12:56)
Labai smalsu, kiek laiko jūs jau gyvenat su valgymo sutrikimais? Man kartas nuo karto kyla mintis, kad anoreksija nepagydoma - galima ją prislopinti, bet daugiau ar mažiau ji manyje visąlaik budės ir visada bus tikimybė atkristi.
Sveika prisijungusi
As 2.5metu... Gydymas jau metai - skaiciuojant puse metu psichoterapijos pries gulantis i VSC. Du menesius po to gyvenau normaliai ir po truputi grizau i VS pilnu rezimu
Man irgi tokios mintys kyla, ir VSC del to gincyjaus... neisivaizduoju ar tai gali kada nors palikti...Papasakok truputeli apie save? Ar gydaisi VSC
QUOTE(reverse @ 2011 02 26, 11:56)
Sveikos,
Labai smalsu, kiek laiko jūs jau gyvenat su valgymo sutrikimais? Man kartas nuo karto kyla mintis, kad anoreksija nepagydoma - galima ją prislopinti, bet daugiau ar mažiau ji manyje visąlaik budės ir visada bus tikimybė atkristi.
Labai smalsu, kiek laiko jūs jau gyvenat su valgymo sutrikimais? Man kartas nuo karto kyla mintis, kad anoreksija nepagydoma - galima ją prislopinti, bet daugiau ar mažiau ji manyje visąlaik budės ir visada bus tikimybė atkristi.
VS sergu 8 metus, kaip susirgau anoreksija net nelabai prisimenu, mazinau maisto kieki, prisiskaiciau, prisigalvojau ir ziuuu, jau skeletukas
po 2 metu anoreksijos, pradejus ale gydyma prasidejo persivalgymai, po savaites ar dveiju persivalgymu, prasidejo bulimija...tokia klasikine vs grandine... Ir nezinau, kaip isbrist is sito shshsh...gydausi, bet sunku ziauriai bandyt save kontroliuot ir gyvent be vs, nes as nezinau KAS as esu be vs, kokia as esu, ka sugebu, ka megstu, ko nemegstu visa tai praradau per vs, save, draugus, talenta, hobius, veikla, pramogas, jausmus, net mastymas ne tas
