Bulimija & Anoreksija

Pravierka isivaizduoju kaip tau sunku be palaikymo as ji irgi neseniai atradau, kai papasakojau, siaip draugui, pavirsutiniskai kad sergu...jis vienintele mao atrama realiai, nes vaikinas nieko nezino, nesuprastu...tevams nusispjaut
O vsc suteiktu nauju jegu naujam gyvenimui be vs, be to psicgologai ir psichoterapeutai gal irgi siek tiek padetu, nes sudetinga situacija seimoj irgi skatina liga...
Metam si Sh Siandien!
noriuzako ir as vis laika tempiu, bet jau jauciu est neeisiu ir vemt su jumis pakalbejau, dar draugas palaike, tokiom akimirkom nors i kosmosa be skafandro
Likykis, mergyt!
arbataa, zinok teiki siam forumui optimizmo saunuole kokia ziu, taip ir toliau laikykis ir dazniau parasyk, gal kai nedoros mintys aplankys, zinok, kad grumojam tau kumsciu, kad nevalia saves zalot, reikia save MYLET!
Mielosios su Naujais Jus visas pagal sena kalendoriu dbr naujieji, tai va nuo ryt nauji metai-najas gyvenimas

Na nepsakyciau, kad neturiu palaikymo, mano vyras gana supratingas siuo klausimu, kai nesipykstam Tik dazniausiai to palaikymo paciai nesinori.. Tevai isvis senamadishki ir su jais galeciau gincytis praktishkai del visko..bet jie mus myli..nori, kad mes butume laimingos..tik galbut pasirenka netinkamas priemones mums pdeti arba velgi mes neenorim tos pagalbos priimti.. Aisku didziausias mano palaikymas yra sunelis ! Nuostabus vaikas Be to dabar atradau jus..
psicoterapija noreciau palankyt, esu lankius nemokamai kiek skiria ligoniu kasos, o daugiau nzn pas ka geriau eit, bijau nueit pas netinkama psichoterapeuta, kad dar labiau nesujauktu mano pasaulelio..o gal kaip tik ji reik sujaukt ir statyt is naujo..och.,butu gerai su kuomnors pasikalbet, gal pazystat koki gera psichoterapeuta ?

nesijaučiu, kad tai daug. nes esu ir savom jėgom ne kartą iki 7 dienų daugiausiai ištempus, o tuomet 8tą vėl būna persivalgymas ir keršijimas sau. tad kol kas tikslas 8 dienos=)
tikrai noriu būti sveika sveika sveika. vadovaujuosi savo galva ir sveikt pati nusprendžiau, tad, manau, tikrai pavyks. plius namie susidariau tokias sąlygas, kad nepatrūkčiau, jei ką.. namiškiai anksčiau nežinojo, tik įtarė, o dabar viską papasakojau ir paaiškinau, kaip galėtų padėti. tad kol kas niekaip neįsivaizduoju, kaip prie jų akių galėčiau persivalgyti. pradėjau vengti būti viena namie, kol savim visai pasikliausiu.. nors nesuprantu, kodėl taip.. man vienatvė ir tyla iš kitos pusės labai patinka

sėkmės jums!!!!=)

[quote=arbataa,2011 01 13, 23:53]
nesijaučiu, kad tai daug. nes esu ir savom jėgom ne kartą iki 7 dienų daugiausiai ištempus, o tuomet 8tą vėl būna persivalgymas ir keršijimas sau. tad kol kas tikslas 8 dienos=)
tikrai noriu būti sveika sveika sveika. vadovaujuosi savo galva ir sveikt pati nusprendžiau, tad, manau, tikrai pavyks. plius namie susidariau tokias sąlygas, kad nepatrūkčiau, jei ką.. namiškiai anksčiau nežinojo, tik įtarė, o dabar viską papasakojau ir paaiškinau, kaip galėtų padėti. tad kol kas niekaip neįsivaizduoju, kaip prie jų akių galėčiau persivalgyti. pradėjau vengti būti viena namie, kol savim visai pasikliausiu.. nors nesuprantu, kodėl taip.. man vienatvė ir tyla iš kitos pusės labai patinka

sėkmės jums visoms!!!!=)

ir nesakau, kad tai daug, tiesiog reikia dziaugtis kiekviena smulkmena ir svarbiausia pozityviai nusiteikt
pati esu menesi istverus nevemus, bet kas paskui nutiko nzn, persivalgiau karta supanikavau ir viskas is naujo, vel duobe Be to, kol nevemiu rukau labai daug, tai nieko gero as arba plaucius susigadinsiu arba nuo bulimijos komplikacijas gausiu
Man atvirksciai lengviau pagal planeli maitintis, kol nieko namie nera, kol mama neruosia kokiu blynu su mesa, cepelinu ar pan. Pati viena sau pasiruosiu maisto, pavalgau, nuveikiu kazka ir patinginiauju, dievnu buti viena namie, bet tai gal del to, kad praktiskai viena ir nebunu, nebent kartais kokias 2-3 val
O kaip artimieji sureagavo?

Sveikutes,

Kaip sekasi ? As tai laikausi, bet tokia nervuota pasidariau, pykstu ant savo maziuko, o jis irgi zyzliukas.. Reik kokio valerijono ikalt, kad atsiputelishkesne buciau, kitu vaistu nenaudoju.. Tikiuosi jum irgi sekasi

na draugas kartas nuo karto pasakydavo, kad mažokai valgau - galvojo, kad linkusi į anoreksiją. ir iš tiesų būdama tarp žmonių aš labai ir labai mažai valgau - daug kas sako, kad per mažai, bet jie nėra matę manęs už uždarų durų.. na mano ir kmi vos 18,5 siekia (kartais mažiau), tad aš suprantu kaip pažįstami gali galvoti.
o mama taip pat visuomet matydavo, kaip aš dėl viršsvorio pergyvendavau (dabar geriau suprantu, kad jo nėra, bet anksčiau tik tą ir matydavau - tiesą sakant, ir dabar dar noriu sulieknėti, bet labiau noriu būti sveika).. būdavo, kad valandą rengiuosi ir niekas netinka, nes viskas storina, arba nusprendžiu neiti su draugais, nes jaučiuosi stora, arba neinu į giminės gimtadienius, nes ten bus MAISTO.. labai nekenčiu maisto! bet turiu pradėti normaliai į jį žiūrėti..

labai gerai supratau, jog abu galvoja, kokia aš keista savo kūno, maisto atžvilgiu.. nenustebinau pasakydama, tik uždėjau etiketę tam, ko jie gerai negalėjo suprasti. pasakiau tam, kad žinotų, jog gydausi ir ketinu susigrąžinti SVEIKĄ požiūrį į šiuos dalykus.
dabar lengviau.. kol kas užeina begalinis noras VALGYTI ir save kankinti, bet tuomet pirmiausia einu su vienu ar kitu pakalbėti, kad mintis nusukčiau, kad mane stebėtų ir neleistų..

Pravierka, sveikas prisijungusi Tikiuosi, kad šis ratelis bent kiek padės atsakingiau žiūrėti į savo ligą. Man labai gaila, kad Jums nepadėjo VSC Gal bandėte skaityti kokios literatūros?

EyesOfAzure, aš irgi galvoju, kad liksiu senmergė, nes išvis niekada neturėjau jokių santykių su kuo nors, nes nepasitikiu savimi, galvoju, kad esu per stora, nors kai gatvėse pamatau stambesnes merginas su vaikinais, suprantu, kad ne čia problema. Tapau labai izoliuota, bijau eiti į kokius renginius, susitikimus, nes ten laukia maistas, tai neinu Bet šiemet pasakiau sau, kad reikia perlipti bent per šį dalyką, nes jaučiu, kad noriu meilės. Gana save menkinti.

arbataa, toks pasisakymas labai gundo pabandyti ir man to plano tiesą sakant, bet aš vis tiek bijau, kad priaugsiu

Merginos, aš vis svarstau, kad man reikėtų mamai pasakyti dėl bulimijos Tada nebijočiau ir pas gydytojus kreiptis Bet kaip tai pasakyti švelnia forma? Aš jaučiuosi lyg daryčiau nusikaltimą išvemdama jos uždirbamą maistą. Ir dar man klausimas kyla, ar tada jūsų tėvai nepradėjo akylai jus stebėti, kviesti kartu valgyti, juokingai nuskambės, bet lukuriuoti prie WC durų? Noriu viską gerai apgalvoti, kad po to nesigailėčiau, nors žinau, kad kiekvienas žmogus reaguoja skirtingai. Man dar reikės su ja gyventi kokius 3-5 metus, tai nenoriu nemalonumų...

Ir dar, ar jūs nesusiduriate su tuo, kad per dieną šimtą kartų keičiasi požiūris į VS? Turiu omenyje, kad, pvz., ryte atsikeliat su planu suvalgyti ryškiai per mažai kalorijų , vėliau pradedat abejoti ir sakyti, kad norit pasveikti, o vakare kemšat ir vemiat? Ar aš čia viena tokia neapsisprendėlė, kuri nežino ar 100% nori pasveikti nuo bulimijos? Ir dar nežinau ar tas bulimijos atsikratymas man nereiškia perėjimo prie badavimo ir anoreksijos . Angliškuose forumuose, tai vadinama EDNOS, kai esi tarp bulimijos ir anoreksijos. Manau, kad mane EDNOS geriausiai ir apibūdina.

sveikutes,vis paskaitau jusu tema,sirgau ir as bulimija,kartais aplanko mintys kad vel galeciau pradeti vemti,bet prisiminus kiek man reikejo pastangu ideti i tai kad nustociau tai daryti,tas labai atbaido,siuo metu lankausi pas psichologe,nes sunkiau susitvarkau su emocijom,tai tikiuosi ji man pades,nu dar zinoma dasideda tas kad laukiuos vaikelio.
stiprybes jums mergaites
tik ta zinau kad jus pacios tik sau galit padeti.

arbataa, gerai, kad kovoji su noru persivalgyti, gerai, kad ieskai zmoniu, kurie padetu, tik labai nenumazink porciju..manau, kad svoris neturetu kristi, ypac kai pas Tave KMI 18,5..Tu pati geriau zinai, kur meluoji sau.. siaip sveikinu ! 6-ta diena jau ipusejo

Medele, pasakymas tevams malonumo tikrai nesuteikia, jauciausi sekama, galvojau, ka jie pagalvos, bet gal Tavo tevai supratingesni, gal jie sugebes Tau padeti..nors is tikruju padeti sau turime mes pacios, kaip ir estrelij@ rase..bet gal jie Tave paskatins pasikeisti.. O koks Tavo KMI ? Ar tikrai bus tragedija jei priaugsi kelis kg ? Pagal pasisakymus atrodo, kad dar neilgai sergi..tai zinok, kuo toliau i miska, tuo daugiau medziu, tuo sunkiau is jo isbristi.. geriau bandyk siandien

estrelij@, malonu girdeti, kad Tau sekais..papasakok savo ligos istorija, gal tai mums bus pavyzdys ir paspirtis gydytis..

Vienatve labai gerai masito atzvillgiu, as dziaugiuosi, kad esu viena, pati sau gaminuosi maista - viskas suplanuota, o kai buni namie, mama prigamina, ir neatsispiri. Taciau ta vienatve kartu ir blogis - gali prisipirkt ko tik nori ir persivalgyt, vemti, gali ir puikiai badauti.... bet vienai bent jau man daug geriau sekasi... Tik baisiai panikuoju kai virtuvej bunu ne viena ir kas nors mato kaip gaminuosi maista, kaip valgau, todel virtuvej valgau beveik tik pusrycius - visa kita nesuos i svao kambari, kur niekas nemato...



na mano seima labai jautriai reagavo... nezinau ar as sakyciau jai jeigu galeciau atsukt laika atgal... mama visada verkdavo, nes kol nebuvau paguldyta iVSC as tik prastyn ejau... Pykdavo nezinodama ka daryti, ziuredavo ka valgau, as nebendraudavo, kanors pasakydavo rekdavau ir tupedavau kambari, bet del to vemimu nei kur nesumazejo... Aisku as pati kalta nes as neprisileidau ju, nesnekejau jiem viskas tik baisiau atrode.... dabar po VSC kiek geriau. Nors jei uzeina kazkas man, labai erzina, kad mato ka valgau... Ir per sventes pvz, norejau eiti vemti, sako kur eini - sakau ranku plautis, palik tada duris atdaras.... Kartais kai jau mato, kad stogas ciuozia - pastabdo, sako jau gana gal... bet tuo momentu tai ziauriai erzina, be galo....

Uoj man per diena irgi milijona kartu nuomones keiciasi... ryte jau galvojau - dzin vis tiek nieko neiseis, persivalgysiu, vemsiu, dabar galvoju, kad atsilaikysiu siandien... daug laiko dar mintim mane valdyti...

Medele, pasakymas tevams malonumo tikrai nesuteikia, jauciausi sekama, galvojau, ka jie pagalvos, bet gal Tavo tevai supratingesni, gal jie sugebes Tau padeti..nors is tikruju padeti sau turime mes pacios, kaip ir estrelij@ rase..bet gal jie Tave paskatins pasikeisti.. O koks Tavo KMI ? Ar tikrai bus tragedija jei priaugsi kelis kg ? Pagal pasisakymus atrodo, kad dar neilgai sergi..tai zinok, kuo toliau i miska, tuo daugiau medziu, tuo sunkiau is jo isbristi.. geriau bandyk siandien

Sergu jau šeštus metus, bet ne visą tą laiką buvo bulimija. Visada šokinėjau tarp badavimo ir vėmimo, tik gal pastaruosiu du metus dominuoja vėmimas, o dabar vėl pinasi ir badavimas.
Nenoriu sakyti savo KMI, nes jis normalus, o normalus man reiškia per didelis.
Vis negaliu atsikratyti minčių riboti kalorijas. Šiais metais mano dienos aukščiausias planuotas kalorijų kiekis buvo 700kcal, bet vėliau sekė persivalgymai. Šią savaitę kaip bausmę sau leidau suvartoti ne daugiau 230kcal Ir žinau, kad blogai darau, žinau, kad tie badavimai sukelia persivalgymą, o po to vėmimą, bet negaliu susilaikyti.

Paskaičius, kaip jūsų tėvai reagavo praėjo noras man bandyti iš tikro Nes kai mano mama pati badaujanti, tai tikriausiai viskas būtų dar dešimt kartų blogiau.