Sveikos, sveikos visos
nu ir periodas pas mane buvo

bet nieko isgyvenom.....daug ka apmasciau, permasciau, kai ka supratau, bet dar daugiau pasidare zinau,kad nieko nezinau, nu bet visiek juk stengiames susikuriam savo kazkoki pasauleli ,kuriuo rememes
Permeciau temele, labai jau idomiai pridiskutavot
Ziuriu ir apie mano megstamas knygelias rasot

oi geros jos geros, o tonus visus prisidedam kokius norim

Mano kuklia nuomuone, Carras tikrai prasviesejas zmogus
Pastebejimas, Giurza raset ,kad pradejot skaityti blaivi ,o paskui praset vyro ,kad alaus parnestu, paskui skaitet gurksnodama. Tai va vienas is autoriaus patarimu buvo, skaitant knyga negerti, tuo periodu gali gerti ar rukyuti , bet neskaityti ,jei esi apsvaiges
Kitas pastebejimas, kad zmones daznai zino priemones budus sau padeti, bet stumia nuo saves, vat apie tai ir as daug mastau, kas mums vis kliudo keistis

Zinome pvz ,kad gerai butu pasportuoti rytais ar pan, bet gulime lovoj ir t.t. Tingejimas, baime prarasti ta komforta,, patoguma savo jaukioj buti
Priejau daline isvada,kad gal
svarbiausia pirmiausia yra pamilti save tokia kokia esi siandien Pamilti besalygiskai, moki kazko ar nemoki , gerai elgiesi ar nelabai, grazi sau ar ne, vat paimti ir pamilti kaip savo vaika

Kazkaip atrodo ,jei pamilsti save be islygu , nustoji grauztis, kai nustoji save esti atsipalaiduoji ,pradedi dziaugtis gyvenimu ir tai pritraukia dar daugiau dziaugsmo....ar as neteisi?
Apie atleidima kalbejot, tai, manau, Lieber patarimai labai geri buvo, as ir mastau panasiai, kad atleisti pirmiausia reikia del saves, tam ,kad pats pasveiktum. Nes pyktis sukelia tik ligas ir problemas, paciam zmogui, o ne tam ant kurio pykstam...
Teko pabendrauti su dviem moterimis. Vienos vyras jau nustojo gerti, kaip ji tikisi todel, kad pati isejo is to smerkimo ir pykcio rato, atleido jam ir formavo tik teigiamas mintis, pvz.: as turiu ketinima matyti savo vyra blaivu ir t.t. cia prisiskaiciusi Sinelnikovo knygu

Pats vyras niekur nejo ir nieko neskaite.
Kita moteris tik pradzioj to kelio , bet sako labai dziaugiasi ,kad atrado Al Anono draugija, ir moterys is ten labai padeda jai, sake kazkaip neliko pykcio vyrui tik dekingumas, nes beieskodama isseities atrado daug graziu dalyku....Bet tos moteriskes jau mano mamos metu ir vaikai ju uzauginti, tai joms gal paprasciau. As kol kas bandau tvarkytis su savo smerkimu ir pykciu...
Nu va ir vel sakiau sau ,kad daug nerasysiu...jei ka pasakau su pradzia ne...tai butinai turiu padaryti