QUOTE(vilnera @ 2011 02 08, 14:01)
Del to klydimo is nezinojimo ir gedos del to.. Nesuprantu visiskai - daryt klaidas del nezinojimo-geda? O geda kada-kai darot klaidas (bet juk nezinot,kad klystat), ar siaip-parasot spargalke kokia,o paskui puse metu sukat galva-ar nepridaret klaidu ten kartais-ir jei padaret-tai gedinates vel puse metu? ar kazkaip kitaip ta geda del klaidu is nezinojimo pasireiskia?
Apie gėdą. Jūs gal nesupratote to sakinio. Aiškiai buvau parašiusi: gėda dėl nežinojimo. Taip, man gėda būtų nemokėti taisyklingai bendrauti savo gimtąja kalba. Kaip lygiai tokia pati gėda būtų nesugebėti atlikti paprasčiausių aritmetinių veiksmų be klaidų ir panašiai. Man tokie dalykai pirmiausiai signalizuoja apie žmogaus išsilavinimo stoką.
Beje, aš pusę metų galvos dėl klaidų nesuku, nes dėl savo rašybos žinių esu absoliučiai rami, t.y., jos nešlubuoja.
Papildyta:
QUOTE(vilnera @ 2011 02 08, 14:01)
Del to,kad ten kazko nesuprantat - as tai,zinokit,nesuprantu, kaip tie kinai su tom savo lazdelem valgo..nu galetu su sakutemis-kaip as... Bet kazin-ar jiems tas mano nesupratimas kazkiek rupi? Ir ar jie cia pralosia,kad as ju nesuprantu,ar as-kad vat nesuprantu tiek daug..
Matot, aš jau irgi rašiau, kad supratimas priklauso nuo aplinkos. Jei jūs būdama Kinijoje to nesuprasite, tai bus Jūsų problema. Jei kinas atvažiuos į Lietuvą ir norės, kad jam visur atneštų kavinėse lazdeles, tai bus jo problema. Yra paprasta kaip du kart du taisyklė: prisitaikai prie tos aplinkos, kurioje gyveni. Tiek.





