QUOTE(Vilmuutee @ 2011 05 04, 20:08)
Dieve, aš noriu storos piniginės ir plono liemens.
Ir prašau, nesumaišyk, kaip praeita karta...
Ir prašau, nesumaišyk, kaip praeita karta...
Apkaltinti reikia mažiau iškalbingumo negu išteisinti, ir smerkimas labiau primena teisingumą nei teisinimas. - T. Hobsas
Mėgindamos būti savimi, mes tampame nepriimtinos daugeliui kitų, o siekdamos pildyti kitų norus bei reikalavimus, turime atsižadėti pačios savęs...
QUOTE(liūtuke @ 2011 05 05, 14:28)
Mėgindamos būti savimi, mes tampame nepriimtinos daugeliui kitų, o siekdamos pildyti kitų norus bei reikalavimus, turime atsižadėti pačios savęs...
QUOTE(liūtuke @ 2011 05 05, 15:28)
Mėgindamos būti savimi, mes tampame nepriimtinos daugeliui kitų, o siekdamos pildyti kitų norus bei reikalavimus, turime atsižadėti pačios savęs...
tikra tiesa...
Nejaugi tiesa, kad meilėje apviltas žmogus nugrimzta į neapykantą? Viešpatie, koks mažytis mūsų tikėjimas, kokia trapi mūsų meilė...
Get rich or die trying 
"Klystame manydami, jog jei partneris mus myli, tai jis elgsis taip, kaip elgiames mes su mylimu zmogumi." J.Gray
QUOTE(Vilmuutee @ 2011 05 04, 20:08)
Dieve, aš noriu storos piniginės ir plono liemens.
Ir prašau, nesumaišyk, kaip praeita karta...
Ir prašau, nesumaišyk, kaip praeita karta...
super sis
Jei ilgai neužtruksi, lauksiu visą gyvenimą...
Žemyn su lietum, aukštyn su žole.
Žemyn su lietum, aukštyn su žole.
Kalbate apie mane? Reiškia aš pirmauju. Kalbate apie mano gyvenimą? Reiškia jis įdomesnis už jūsų. Ieškote manyje trūkumų? Reiškia jums patiems kažko trūksta. 
Sunkiausiai ištverti naktis...
Dienomis, kai žmonės kažkur skuba ir tavęs net nemato, jautiesi gerai. Esi tarp tų, kuriems tu nerūpi, o jie nerūpi tau. Atsiranda bendrumo jausmas, kuris išsisklaido kaip dūmas, kai į dirbtines šypsenas neatsakai tuo pačiu, nes nesišypsai. Kai sunku, paprasčiausiai neapsimetinėji, nesišypsai. Tada aplinkiniai šalinasi tavęs, nes esi kažkoks tikras, nepatogus, be populiarios etiketės viskas gerai.
Ir net tada jautiesi geriau nei naktimis, kurios priverčia suvokti visus, kuriems nuoširdžiai rūpėjai kažkada, atstūmei. Nenusiėmei kiauto. Neišsiritai iš kokono ir netapai drugeliu. Pasirinkai tai pats. Kilniai manydamas, kad atstumtieji kentės mažiau nebūdami šalia tavęs...
Dienomis, kai žmonės kažkur skuba ir tavęs net nemato, jautiesi gerai. Esi tarp tų, kuriems tu nerūpi, o jie nerūpi tau. Atsiranda bendrumo jausmas, kuris išsisklaido kaip dūmas, kai į dirbtines šypsenas neatsakai tuo pačiu, nes nesišypsai. Kai sunku, paprasčiausiai neapsimetinėji, nesišypsai. Tada aplinkiniai šalinasi tavęs, nes esi kažkoks tikras, nepatogus, be populiarios etiketės viskas gerai.
Ir net tada jautiesi geriau nei naktimis, kurios priverčia suvokti visus, kuriems nuoširdžiai rūpėjai kažkada, atstūmei. Nenusiėmei kiauto. Neišsiritai iš kokono ir netapai drugeliu. Pasirinkai tai pats. Kilniai manydamas, kad atstumtieji kentės mažiau nebūdami šalia tavęs...
