QUOTE(Tino @ 2012 02 10, 09:26)
Papildyta:
na štai, kad Flaurencijos pasisakymas man labai padarė įspūdį - ilgai galvojau apie jį. o šiaip priešingų pasisakymų nebuvo - tas tiesa, bet aš iš kitų temų matau, kad dar nesu linkus visko paaukot vardan to tikslo

tai jei tą norą matuoti aukų skaičiumi, tai gautųsi, kad nepakankamai noriu vaiko. bent jau aš taip susiinterpretuoju tai.
atsiprašau, baisiai daug vietos eteryje užėmiau

tiesiog laaabai daug minčių šiuo klausimu.
Tino, o jums ir nereikia visko paaukoti vardan

. Zinoma visos proceduros, lankymaisi pas gydytojus uzimam laiko, pinigu ir sveikatos, bet imanoma visa tai suderinti norui esant, as pvz IVF kada dariau, buvau pasiemusi ilgas atostogas nuo darbu, nes nenorejau streso ir man reikejo poilsio. o kada vaikutis atsiranda labai puikiai galima suderinti darba ir motinyste, ypac kai pas jus tokios geros motinystes atostogos - turite galimybe su vaikais buti net 2 metus. Milijonai moteru labai sekmingai dirba ir augina vaikucius ir net po kelis.
As tik issakiau savo nuomone, kad man pries 3 metus, po dukrytes gimimo pasikeite mano prioritetai, pasikeite mano poziuris i gyvenima, i materialines vertybes, kad man siuo metu didziausia karjera yra mano dukra, o visa kita antrame plane

ir nors dirbu 5 dienas, bet kazkaip randu laiko viskam -ir darbui, ir pramogom, ir dukrytei, gal ne tiek kiek noretusi, bet kazkaip susitvarkau,
aisku su pagalba .
Gal todel kad labai ilgai laukiau vaikelio, todel gal kitaip viska vertinu ir daugiau branginu
Papildyta:
QUOTE(Tino @ 2012 02 10, 08:21)
Labas rytas

gera gera specialistė, prašom nesikuklinti. pataikot į tokias vietas, kur labiausiai reikia. patikėkit, kiek esu ėjus pas psichologus, retai taip būna

buvo ir man iškilęs klausimas apie žmogaus asmeninę patirtį (ar pati turėjus tą problemą, ar ne), bet tik iš smalsumo, o ne dėl kompetencijos, nes kiek jau skaitau šį skyrelį ir pati bendrauju su Jumis, niekada nebuvo taip, kad nepataikytumėt ar pasakytumėt kažką tokio, kas skaudintų, ar rodytų Jūsų nevaisingumo problemos asmeninį nesupatimą. taigi tikrai pritariu
amir - labai ačiū jums už buvimą čia
oi, aš man tokia natūra, kur visada abejoju savim ir savo sprendimais: ar jie padaryti jau ar dar daromi, vis mėgstu pasižvalgyti į tai, ką kiti tuo klausimu mano ir kaip apie mane galvoja, nors jau esu pakankamai sena ir reiktų to nebedaryti, bet matyt čia jau tokia mano savybė.
ir gilintis į nevaisingumą aš pradėjau ne kiek nuo
medicininės pusės, o nuo psichologinės, mistinės, nes manau, kad visos žmogaus problemos atsiranda dėl blogo mąstymo, blogo požiūrio į pasaulį, idealizacijos. pradėjau nuo knygų skaitymo, požiūrio keitimo kiek sugebu. tik va ima neviltis, kad tai sunkiai pavyksta ir vis tiek nesigauna
O gal reiketu pabandyti pasigilinti i savo problema ir is medicinines puses, pabandyti daugiau pazinti savo organizma, negalavimus, bandyti sau padeti su sveika mityba, fizine veikla, organizmo valymu, atsipalaidavimo pradimas, pvz joga; nes daznai nevaisingi zmones turi ir kitu sveikatos sutrikimu, kurie labai itakoja ir negalejima susilaukti vaikuciu