QUOTE(Triunfante @ 2012 02 22, 01:21)
Visa gyvenima? Nemanau, kad yra tokiu, juk pensijoje bunant nedarysi ivf.

Ateina laikas, kai nurimsti, o kol gali, tol bandai arba ieskai kitu variantu. Buti laiminga mama, tai nereiskia, isnesioti ir gimdyti.
Del darymosi trukmes:
o kodel ne visa ? Cia praktiskai didzioji dalis gyvenimo gaunasi.
Isteki, nepastoji, kokiu 28 kreipiesi i daktarus. Metus antrus ieskai priezasciu, daraisi visokias laparoskopijas, tada daraisi visus imanomus IUI. Kam nueina dar kokie 3 metai. Tada su viltimi taupai ruoisiesi IVF.
Tada dar kokius 5-7 IVF daraisi. IR UPS.... ziuri 45 metai.
Yra gi kas nenurimsta labai ilgai. IVF daro iki 50-ies metu.
Pirminis klausimas buvo - kaip laikosi senbuves. As ir atsakiau - ivairiai laikosi - vienos tragiskai ir kankinasi ilgai, o kitos nusprendzia - paandyti kazkiek ir uzraukti sita reikala ir gyvenimo prasmiu ieskoti kitur ir kitaip.
Nes taip gyventi, kaip aprasiau virsuje scenariju -tragiskai sunku. Gyventi diena is dienos viltimi. Tu gali atsidurti beprotnamyje. O jei taip ir nepavyks susilaukti vaiko, o taip irgi gali buti. tada ne tik kad nevaisingumas, bet dar ir senatve, klimaksas, rauksles - dar viena beda uzklups, ateis dar vienas supratimas, kad tu visa gyvenima gyvenai tik nevaisingumu ir to "vaisingiausio" gyvenimo laiko neturejai. siekei tikslo...
arba... gal mastysi ir nebutinai taip.... mastysi - AS PADARIAU VISKA, kad susilaukciau vaiko, dabar ramu, padariau viska. .
Scenariju daug, kiekvienam savo. Bet siuo atveju - gyvenimas yra labai ir labai sunkus.