Psichologinės problemos ir nevaisingumas

#517
QUOTE(*River* @ 2012 02 27, 10:58)
Koks sunkus gyvenimas eme atrodyti, kai sita paskaiciau... Niekada nebusiu tokia tobula  verysad.gif


bet labai gerai paskayta - man patiko. iš tikrųjų mes taip norim čia vaikų, kad pamirštam, kad jie ne visoms mamoms asocijuojasi tik su džiaugsmu, bet yra ir pakankamai vargo.
Atsakyti
#518
QUOTE(Tino @ 2012 02 27, 10:47)
bet labai gerai paskayta - man patiko. iš tikrųjų mes taip norim čia vaikų, kad pamirštam, kad jie ne visoms mamoms asocijuojasi tik su džiaugsmu, bet yra ir pakankamai vargo.

As tai nepamirstu... Ir bijau, kad gal ir nesusidorociau verysad.gif
Atsakyti
#519
QUOTE(*River* @ 2012 02 27, 11:51)
As tai nepamirstu... Ir bijau, kad gal ir nesusidorociau  verysad.gif


na, dabar kiti laikai: ir priemonių yra daugybė, ir vyrai padeda daug labiau nei mūsų tėvai ar seneliai mamom ar močiutėm, tad tikrai galima nebijoti mirksiukas.gif bet va iš mamos tai visko prisiklausius...
Atsakyti
#520
QUOTE(*River* @ 2012 02 27, 10:58)
Koks sunkus gyvenimas eme atrodyti, kai sita paskaiciau... Niekada nebusiu tokia tobula  verysad.gif

Visoms taip atrodo, bet kai tampa mamomis-atsiranda kazkokia neapsakoma stiprybe smile.gif
Kodel tapusios mamomis zino, kas vaikui geriausia, nors niekas neismokino...?
Atsakyti
#521
Dzastina, kokia Jūsų šeimos nevaisingumo istorija? Atleiskit, jeigu jau klausiau, nepavyksta prisiminti... Ar viskas iš tiesų yra beviltiška? Ar Jūs tiesiog jaučiatės beviltiškai?

Dėl baimės. Taip, Jūs teisi, bijodami ir žmonės, ir gyvunai susigūžia, susitraukia, įsitempia. Įsitempia visi raumenys, ne tik kojų, rankų, veido, bet ir gimdos, jos priedų. Kaip vaikeliui prasibrauti, įsitvirtinti moters įsčiose, jei jos kietos, lyg iš geležies? Jau nekalbu apie tai, kad streso įtakoje sutrinka hormonų veikla, kraujotaka, tame tarpe ir gimdos aprūpinimas krauju. Joks gyvūnas gamtoje nesidaugina ir negimdo, jei jaučia pavojų.
Ir ką gi aš čia norėjau pasakyti... Ar laikas, metai Jus labai spaudžia? Nes aš linkėčiau luktelėt su procedūra ir pirmiausia surikiuoti savo mintis, emocijas.
Papildyta:
QUOTE(*River* @ 2012 02 27, 10:58)
Niekada nebusiu tokia tobula  verysad.gif

Tai kad vaikui ir nereikia tobulos mamos, jam reikia mylinčios mamos.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo tokia profesija: 27 vasario 2012 - 18:33
#522
Tokia profesija, o kaip atsikratyti tos baimės?
Atsakyti
#523
QUOTE(tokia profesija @ 2012 02 27, 19:36)
Dzastina, kokia Jūsų šeimos nevaisingumo istorija? Atleiskit, jeigu jau klausiau, nepavyksta prisiminti... Ar viskas iš tiesų yra beviltiška? Ar Jūs tiesiog jaučiatės beviltiškai?

Nevaisingumas jau 6 metai, turejau viena nesivystanti pries 4 metus. Priezastis... kaip ir nera, turiu endometrioze,bet ji nepagrindine beda... manau kuo toliau tuo labiau pati pradedu suvokti kame yra saknys.
O del beviltiskumo tai bent jau kol kas as manau,kad jauciuosi ir viska matau tamsiau nei yra is tiesu. Esme,kad 2 metus nieko nedariau,nes norejau,kad vyras butu tikras,kad nori vaiko ir imtumemes kazko,o ne tik,kad as vis ji ikalbineciau,o dabar jau kai jis uzsimane, su dideliu dziaugsmu ejau pas gyd,bet gavau truputi per nosi nuo savo organizmo tai dabar ir vel laukimo stadija.
Tokia profesija, nemanau,kad atsiras nors viena, kuri darydama iui ar ivf nebijos nesekmes... juk baime naturalus dalykas, tik kvailiai visiskai nieko nebijo. atsiprasau, bet cia mano nuomone. Gal as bijau labiau,nes musu galimybes ribotos finansiskai, jei nereiketu del to sukti galvos butu daug lengviau,o dabar turi dar ir pasverti kas naudingiau ar kruva iui ar vienas ivf...vien nuo sito galvojimo isproteti galima.
man jau 30 beldziasi...


TINO, saunuole,kad sugebi atsipalaiduoti, negalvoti vien apie vaikus, tai didelis pliusas tau,bet visoms tinkancio recepto tam nera, kiekvienai jis kitoks ir as nemanau,kad kada nors atrasiu savaji.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Dzastina_: 27 vasario 2012 - 21:33
#524
QUOTE(Dzastina_ @ 2012 02 27, 22:32)
...manau kuo toliau tuo labiau pati pradedu suvokti kame yra saknys...

...viska matau tamsiau nei yra is tiesu...

...gavau truputi per nosi nuo savo organizmo...

...nemanau,kad atsiras nors viena, kuri darydama iui ar ivf nebijos nesekmes... juk baime naturalus dalykas, tik kvailiai visiskai nieko nebijo...

...nemanau, kad kada nors atrasiu savaji.

Ir kame šaknys? Ar norit apie tai papasakoti?
Aš taip pat manau, kad Jūs matote tamsiau nei yra iš tiesų... Ar tikrai vien dėl to, kad pinigai spaudžia?
Jūs ir anksčiau minėjote, kad organizmas priešinasi. Kažkas nutiko?
Neverta manęs atsiprašinėti už savo nuomonę, ji svarbi lygiai tiek pat, kiek ir bet kurios kitos merginos nuomonė... Ir aš visiškai sutinku, kad bijoti nesėkmės yra natūralu. Bet yra skirtumas, ar moteris nevaisingumą vedasi už rankos, ar tempia ant pečių. Jūs iš tų, kurios tempiat. Taip sunkiai, kad net nebeturit kuo kvėpuoti... Atsikvėpkit. Net neabejoju, kad esat nuostabi moteris! Ar nemanot, ar nenorit ieškoti savo recepto? Kada panorėsit, Jūs tikrai rasit. Esu įsitikinusi.
Atsakyti
#525
QUOTE(laisveja @ 2012 02 27, 20:34)
Tokia profesija, o kaip atsikratyti tos baimės?

Sveika, kaip Jūs gyvuojat?
Yra keli būdai pasiekti atsipalaidavimą.
Pirmasis - taikyti įvairias procedūras, skirtas tiesioginiam kūno atpalaidavimui. T.y. joga, masažas, akupunktūra, relaksacija ir pan. Yra manoma, kad per kūną ateina ir minčių "atsipalaidavimas".
Kitas kelias - dirbti su emocine būsena. Pagerėja psichologinė savijauta, atsigauna ir kūnas.
Kaip konkrečiai dirbti su baimėmis, aš Jums neatsakysiu. Yra tam tikra psichologo darbo technika, taktika, kuri padeda atskleisti, išvynioti baimes. Čia turbūt būtų panašu, jei paklaustumėt chirurgo, kaip pačiam išsioperuoti apendicitą.
Kad ir kaip banaliai skambėtų, labai padeda išsikalbėjimas. Kada mūsų gyvenime vyksta kažkas nemalonaus, spaudžiam, gniaužiam tai širdyje, kol vėliau visa tai mus pačias užgula dvigubu svoriu. Kalbant, atveriant širdį emocijos išsivėdina, prašviesėja galva, atsipalaiduoja kūnas.
Jei šalia neturit išmintingo klausytojo, pabandykit rašyti dienoraštį. Klokit ten visas kad ir pačias kvailiausias mintis, fantazijas, baimes.
Papildomo nerimo sukelia įvairių istorijų, medicininių faktų skaitymas.
Įvykių iš gyvenimo neišbrauksim, nežinau, ar įmanoma baimės išvis atsikratyti, bet sumažinti jų svorį tikrai galima. Mūsų gyvenimą lemia ne faktai, kurie mums nutiko, bet tai, kaip mes juos interpretuojam.


Atsakyti
#526
QUOTE(tokia profesija @ 2012 02 27, 18:36)
Tai kad vaikui ir nereikia tobulos mamos, jam reikia mylinčios mamos.

Kartais uzplusta abejones, ar tikrai sugebeciau tinkamai myleti, ar is viso moku myleti... blush2.gif Nors kadaise, kai pradejome planuoti, tokiu minciu tikrai nebuvo, viskas taip paprasta atrode - nori vaiku, pasimyli, pastoji, pagimdai ir laimingas augini smile.gif

QUOTE(Dzastina_ @ 2012 02 27, 21:32)

man jau 30 beldziasi...



Ech, kad man tiek butu...

QUOTE(tokia profesija @ 2012 02 27, 23:33)

Papildomo nerimo sukelia įvairių istorijų, medicininių faktų skaitymas.


Tas tai tikrai, kol nepradejau skaityti SM, mano nerimas buvo zymiai mazesnis. Kita vertus, sekmingos istorijos ikvepe nora ir ryzta kazka bandyti...
Atsakyti
#527
QUOTE(*River* @ 2012 02 28, 11:04)
Kartais uzplusta abejones, ar tikrai sugebeciau tinkamai myleti, ar is viso moku myleti...  blush2.gif Nors kadaise, kai pradejome planuoti, tokiu minciu tikrai nebuvo, viskas taip paprasta atrode - nori vaiku, pasimyli, pastoji, pagimdai ir laimingas augini smile.gif


aš paskutiniu metu (paskaičius ir Jūsų diskusiją), galvodama, ką man davė nevaisingumo problema, priėjau prie išvados, kad ji mane kaip tik išmokė mylėt ir vertint vaiką. anksčiau, ypač jei būčiau lengvai pastojus, nebūčiau gera mama: rūpinčiaus, žinoma, bet be jausmo, be įvertinimo, kad tai gyvenimo dovana. o dabar požiūris ženkliai pasikeitė. ypač nebegaliu ramiai klausyt istorjų, kai mamos palieka vaikus ar daro abortus ir šiaip neprižiūri vaikų.
bent jau man taip atrodo, jei bandau įsivaizduoti save jau su vaiku, nors žinoma, tai būrimas iš tos serijos "kas būtų, jei būtų", bet pamatysim, kaip bus realybėj. kita vertus, noriu pasakyt, kad džiaugiuosi šia gyvenimiška patirtim - jos iš tikrųjų reikėjo, tik norėtųsi, kad ji taptų su laiminga pabaiga smile.gif
Papildyta:
QUOTE(Dzastina_ @ 2012 02 27, 22:32)
man jau 30 beldziasi...
TINO, saunuole,kad sugebi atsipalaiduoti, negalvoti vien apie vaikus, tai didelis pliusas tau,bet visoms tinkancio recepto tam nera, kiekvienai jis kitoks ir as nemanau,kad kada nors atrasiu savaji.


geri metai biggrin.gif
na, atsipalaiduoti aš tik stengiuosi, bandau nukreipti mintis į man patinkančią veiklą nuo šios problemos, nes čia viskas sprendžiasi ciklais, o per tą laiką begalvodama vien apie tai gali ir išprotėt ir depresiją įsivaryt, tai kas belieka mirksiukas.gif veikti dar ir kažką kitką. man tai lengva kalbėti, kai aš turiu savirealizuojantį darbą, kur atiduodu viską. tik gerų atostogų norisi.... nuo absoliučiai visko. jaučiu, kaip viskas atsibodo: ir tas nerealus darbas, ir tas bandymas spręsti nevaisingumo problemą...
Atsakyti
#528
QUOTE(Tino @ 2012 02 28, 10:47)
aš paskutiniu metu (paskaičius ir Jūsų diskusiją), galvodama, ką man davė nevaisingumo problema, priėjau prie išvados, kad ji mane kaip tik išmokė mylėt ir vertint vaiką.

anksčiau, ypač jei būčiau lengvai pastojus, nebūčiau gera mama: rūpinčiaus, žinoma, bet be jausmo, be įvertinimo, kad tai gyvenimo dovana. o dabar požiūris ženkliai pasikeitė.


As irgi dabar vertinu labiau, bet gal cia daugiau aplamai del amziaus, del gyvenimo patirties, ziniu, net nesusije su nevaisingumu... Mano tevai mane pagimde gana jauni, man visada atrodydavo, kad jie per jauni ir daug ko nesupranta. Ir ta ju meile del to nebuvo tokia brandi... Nors niekada neabejojau, kad jie mane labai myli (taip, kaip tik moka myleti).

As visada galvojau, kad vaikai - gyvenimo dovana. Bet anksciau net neabejodavau, kad buciau gera mama, geresne nei mano mama, o pastaraisiais metais is kazkur islenda tokios abejones... Kad gal esu neverta tureti vaiku, del to ju ir nera... blush2.gif Viena is priezasciu, kodel nieko ir nedariau tiek laiko, nes vis atrodydavo, kad esu netinkama, nepasiruosusi buti mama blush2.gif Tik amzius prispaude blush2.gif

Atsakyti