ateinu su perskaitytomis knygomis.
Tai pirmoji knyga iš serijos ,,Vampyrės dienoraštis apie dviejų brolių vampyrų (Stefano ir Deimono) ir mirtingosios Elenos santykius. Nors pirmoji dalis buvo išleista originalo kalba jau gan seniai (1991 m.) , bet, manau, populiarumo sulaukė tik 2009 m., kai pasirodė pagal šią knygų seriją kuriamas serialas The Vampire diaries. Kadangi pati stebiu antrąjį šio serialo sezoną, knygos galvojau net neimti. Bet pasiėmiau.
Nepasakyčiau, kad labai sužavėjo. Be abejo, viską gadino, kad patį istorijos pagrindą jau žinojau, tad siužetas nestebino. Bet, kaip ir daugelis pastebėjo, knyga gan skiriasi nuo serialo. Elena vaizduojama kaip drąsi, mėgstanti, kad viskas suktųsi apie ją, nors kartais skaitant atrodė, kad ji visai nėra tokia. Stefanas- įsimylėjęs mirtingąją, kenčiantis dėl praeity mylėtos vampyrės, o šiaip- niekuo ypatingu nepasižymintis, toks gerietis , o antrojoje knygos pusėje pasirodantis jo brolis Deimonas- visiška jo priešingybė, nors daug spręsti apie jį dar negalima, nes jis pasirodo daugiausia tik prisiminimuose. Katerina- jos vaidmuo knygose greit išaiškėja. Ir, jei prisiminimuose viskas buvo tiesa, seriale jos sugrįžimas turėtų būti sukurtas jo kūrėjų.
Knyga lengvai skaitosi, paprastas stilius leidžia lengvai bėgioti eilutėmis. Jei patiko ,,Saulėlydis, ,,Miręs iki sutemų ir pan., ši knyga irgi turėtų patikti. Jei ne- tikrai nesivarginkite
Pati dar neapsisprendžiau, ar ieškosiu antrosios dalies. Visgi serialas man- šimtą kartų geresnis.
Beje, nesuprantu, koks tikslas dėti nuotrauką su aktoriais, jei bent jau Elenos išvaizda knygoje visiškai neatitinka ją vaidinančios aktorės?
Vytautas Račickas- tas lietuvių rašytojas, kurio knygas skaičiau su malonumu. ,,Šlepetė, ,,Jos vardas Nippė, ,,Zuika Padūkėlis- knygos, kurios vaikystėje mane tikrai sužavėjo, o ,,Nebaigtas dienoraštis- sugraudino ir tapo viena geriausių knygų tuo metu. Išgirdusi apie šią knygą, panorau ją perskaityti, nors ir abejojau- ar tik ji nebus per vaikiška (nors ji- skirta paaugliams), bet, kai išgirdau, kad pretenduoja tapti geriausia metų paauglių knyga, nusprendžiau, kad ją turiu perskaityti.
Pasakojama apie Geną- berniuką, kuris užaugo į dailų vaikiną, bet, bėgant laikui, iš pradžių nekaltu žolės rūkymu prasidėjęs narkotikų vartojimas iš jo pradėjo siurbti visas jėgas ir
pinigus. Nerasite nieko panašaus į Burgesso ,,Heroiną, S. Kingsbury ,,Evangeliją pagal Greisę ar Nick McDonell ,,Dvylika. Viskas subtilu, paprasta, niekas nekritikuojama, nėra kokių nors gan atvirų, šlykščių ar vulgarių scenų. Tas paprastumas sužavi. Apskritai, narkotikai net nepateikiamas kaip pagrindinis dalykas apie kurį sukasi Geno gyvenimas- tik paskutiniuose puslapiuose atsiskleidžia visiškas degradavimas, bet ir tai- viskas ramu, rašytojas nesistengė šokiruoti, tik atskleisti, kaip graži pradžia ne visada žada gražią pabaigą.
Patiko. Gal ne šedevras, bet gera knyga.
___________________________________________
Dabar galvoju, ką imti. Džiaugiuosi, kad mažėja knygų krūva- liko keturios

tiesa, vakar buvo paskutinė diena, kad pasiimčiau rezervuotą knygą, o aš negalėjau nuvykti

bandysiu ryt nueit, gal dar nebus kitam atidavę