Knygos, knygos, knygos... *50 Namučiai...

Šeštadienis, 19d. Už Kūčias atidirbinėsim.
Matau, kad Oksanen bus šeštadienį 18 val. Man būtų idealu. Ir 19 val dar filmą pagal Markeso romaną pasižiūrėčiau

aš planuoju eiti tiek penktadieni tiek šeštadieni, bet abi dienas tikrai ne iš ryto.

tai va, ir pagalvojau, kad vakare bus visi smagumai, niekas nenorės eit susitikt, pasėdėt kur, nebent pačioj mugėj. O jeigu mums autikas kokią 22val, tai kažin, ar kas sėdės su mumis iki nakties

Man tai Litexpo pakankamai toli nuo namų Ir susiekimas prastas, o važiuosiu su visuomeniniu. Tai gumos iki vėlyvos nakties netempsiu. Tik filmą pažiūrėsiu ir namučio.
Tik neįsivaizduoju, kaip apskritai susisuksiu Anksti pasirodyti niekaip neišeis.

Kažin verta, neskaičius knygos?

verta, gražus spalvingas filmas

Man atrodo, kad Litexpo ir šiaip nepalankioj vietoj yra Kiek tekdavo lankytis, visad keikdavau, kad reik ten važiuot. O šiemet gi bus ir nemokamas autobusas, kuris veš. Galvoju, gal per kokius pietus išeitų visoms susimatyt. Būtų šiek tiek gaila, tiek nusitrenkus, nesusitikt su vilnietėm


Verta, aš mačiau jau du kartus ir dabar trečią žiūrėsiu, o knygą vistiek planuoju skaityt

Beje, ar girdėjot, kad E. John stato miuziklą pagal G. Orwell'o knygą "Gyvulių ūkis"

Ką tik pažiūrėjau filmą. Geras, bet manau, kad knyga sodresnė turėtų būti. Gal kada pabandysiu ir knygą paskaityti, jei filmas nueis užmarštin...

Ingėnai, nevaryk į medį dėl nepatogumo - kitos ir iš kitų miestų važiuos aš dar tiksliai nežinau, greičiauisai tik 19 d. būsiu. reiks išsispausdinti programą, nepatogu kompiuterinę žiūrėti. o šiaip tikrai pažiūrėk tuos autobusus. nes bjauriausia nuo stotelės klampoti ir su mašina bjauru - suki suki ratus, kol pasistatai kur nors...

Sveikutes,
Gaila, bet knygu muges siemet man nematyt , uzteks pasiskaitymu, atsiliepimu ir ispudziu is jusu ir spaudos. Buvau ne karta ir zinau kaip ten faina, bet.... tiek tos, isgyvensiu

Dekinga . po savaitgalio reiks uzsiimti rimtesne veikla, nei darbo su sluota
Geros dienos

Labas


Aš labai labai noriu pasimatyti, ypač su tomis, kurios iš toliau. Bet dėliojuosi sau mintinyse, neįsivaizduoju, kaip man tai pavyks Nesu tikra, kad apskritai šeštadienį ten būsiu. Vis dėl tos kvailos perkeltos darbo dienos
O jei ir važiuosiu, man susitikimas su Oksanen kiek ankstokai atrodo. Galėtų daryti nuo 19 val. Nes man atvažiavimui reiks nemažai laiko.


Pvz. jei man važiuoti nuo namų, reiktų su trim persėdimais visuomeniniu. Taigi ne pyragai Nemėgstu šiaip to kampo. Jeigu dar dieną, kitas reikalas, nors šviesu.

ateinu su perskaitytomis knygomis.


Tai pirmoji knyga iš serijos ,,Vampyrės dienoraštis” apie dviejų brolių vampyrų (Stefano ir Deimono) ir mirtingosios Elenos santykius. Nors pirmoji dalis buvo išleista originalo kalba jau gan seniai (1991 m.) , bet, manau, populiarumo sulaukė tik 2009 m., kai pasirodė pagal šią knygų seriją kuriamas serialas The Vampire diaries”. Kadangi pati stebiu antrąjį šio serialo sezoną, knygos galvojau net neimti. Bet pasiėmiau.

Nepasakyčiau, kad labai sužavėjo. Be abejo, viską gadino, kad patį istorijos pagrindą jau žinojau, tad siužetas nestebino. Bet, kaip ir daugelis pastebėjo, knyga gan skiriasi nuo serialo. Elena vaizduojama kaip drąsi, mėgstanti, kad viskas suktųsi apie ją, nors kartais skaitant atrodė, kad ji visai nėra tokia. Stefanas- įsimylėjęs mirtingąją, kenčiantis dėl praeity mylėtos vampyrės, o šiaip- niekuo ypatingu nepasižymintis, toks gerietis , o antrojoje knygos pusėje pasirodantis jo brolis Deimonas- visiška jo priešingybė, nors daug spręsti apie jį dar negalima, nes jis pasirodo daugiausia tik prisiminimuose. Katerina- jos vaidmuo knygose greit išaiškėja. Ir, jei prisiminimuose viskas buvo tiesa, seriale jos sugrįžimas turėtų būti sukurtas jo kūrėjų.

Knyga lengvai skaitosi, paprastas stilius leidžia lengvai bėgioti eilutėmis. Jei patiko ,,Saulėlydis”, ,,Miręs iki sutemų” ir pan., ši knyga irgi turėtų patikti. Jei ne- tikrai nesivarginkite

Pati dar neapsisprendžiau, ar ieškosiu antrosios dalies. Visgi serialas man- šimtą kartų geresnis.

Beje, nesuprantu, koks tikslas dėti nuotrauką su aktoriais, jei bent jau Elenos išvaizda knygoje visiškai neatitinka ją vaidinančios aktorės?




Vytautas Račickas- tas lietuvių rašytojas, kurio knygas skaičiau su malonumu. ,,Šlepetė”, ,,Jos vardas Nippė”, ,,Zuika Padūkėlis”- knygos, kurios vaikystėje mane tikrai sužavėjo, o ,,Nebaigtas dienoraštis”- sugraudino ir tapo viena geriausių knygų tuo metu. Išgirdusi apie šią knygą, panorau ją perskaityti, nors ir abejojau- ar tik ji nebus per vaikiška (nors ji- skirta paaugliams), bet, kai išgirdau, kad pretenduoja tapti geriausia metų paauglių knyga, nusprendžiau, kad ją turiu perskaityti.

Pasakojama apie Geną- berniuką, kuris užaugo į dailų vaikiną, bet, bėgant laikui, iš pradžių nekaltu žolės rūkymu prasidėjęs narkotikų vartojimas iš jo pradėjo siurbti visas jėgas ir… pinigus. Nerasite nieko panašaus į Burgess’o ,,Heroiną”, S. Kingsbury ,,Evangeliją pagal Greisę” ar Nick McDonell ,,Dvylika”. Viskas subtilu, paprasta, niekas nekritikuojama, nėra kokių nors gan atvirų, šlykščių ar vulgarių scenų. Tas paprastumas sužavi. Apskritai, narkotikai net nepateikiamas kaip pagrindinis dalykas apie kurį sukasi Geno gyvenimas- tik paskutiniuose puslapiuose atsiskleidžia visiškas degradavimas, bet ir tai- viskas ramu, rašytojas nesistengė šokiruoti, tik atskleisti, kaip graži pradžia ne visada žada gražią pabaigą.

Patiko. Gal ne šedevras, bet gera knyga.

___________________________________________

Dabar galvoju, ką imti. Džiaugiuosi, kad mažėja knygų krūva- liko keturios tiesa, vakar buvo paskutinė diena, kad pasiimčiau rezervuotą knygą, o aš negalėjau nuvykti bandysiu ryt nueit, gal dar nebus kitam atidavę