QUOTE(Una Li @ 2011 03 22, 23:06)
Pasimelskit už mano tėvelį.
stiprybes tau
sukalbesiu maldele.....
stiprybes tau
sukalbesiu maldele.....
Una Li, kaip tėvukas? 
Laikykitės, Una Li...
Ir tau, Awita, stiprybės...
Ir tau, Awita, stiprybės...
QUOTE(Alan @ 2011 03 23, 14:46)
Ačiu, atrodo taip mažai jos liko
rodos tuoj nebeištversiu, bet kažkaip laikausi 
Tikras košmaras 
QUOTE(neringaal @ 2011 03 23, 16:12)
Istversi... Naudokis kiekviena akimirka kol ja turi dar, gal kartais ir nervuoja ar pavargsti, bet veliau kai jos nebebus viskas atrodys buve taip lengva ir viska padarytum kad ji dar kiek cia butu pabuvus...
tą tai žinau, ne viena mergaitė čia yra minėjus. Gal aš per daug imu į galvą? Gal perdaug rūpinuos? Net valgyt nesinori, taip užgniaužta viskas. Kaip jūs darot? Ar paliekat vieną kuriam laikui? (trumpam, aišku)
QUOTE(neringaal @ 2011 03 23, 16:41)
na mes jau nebeturim kuo rupintis, pries savaite palaidojom, tai del to ir sakau tau siuos zodzius.
oi koks tas gyvenimas
QUOTE(Awita @ 2011 03 23, 16:24)
Ar paliekat vieną kuriam laikui? (trumpam, aišku)
Būtinai, Awita. Juk reikia truputį ir tau ir ligoniui pabūt su savimi. Ar taip nė trupučio ir neužmiega?
Mano tėvukas ištvėrė ir šitą išbandymą, o aš jau netikėjau, kad taip smarkiai nukraujavus dar galima išgyventi. Dabar guli chirurginiam, kaip tas arklys, kurį nuo čigonas valgymo atpratino, būtų ir nuo gėrimo atpratinęs, bet nesuspėjo...
. Viską gauna tik lašelinėm, ruošia žarnyną tyrimam ir laukia kol susinormalizuos kraujas. Naktį ir rytą chirurgas tik lingavo galvą, dabar jau kalba ramiau. Ačiū už maldas, jam labai reikėjo pastiprinimo. Dar Dievulis ir man gražią dieną pridėjo - galėjau išskalbt ir apdžiovint iškruvintus lovos skalbinius ir paklotus, net čiužinukas gerokai pradžiūvo.
QUOTE(Awita @ 2011 03 23, 01:18)
Nu ne Jau daktarui bijau įkyrėt, vis skambinu, tariuosi. Šiandien sugalvojau, kad jai gali būt kažkas su stuburu, ar (labai panašu) į sėdimojo nervo uždegimą Jei neuralginiai skausmai, tai gali ir nepadėt nuskausminamieji. Jau šiandien tiek prilašinta Dar nubėgom į budinčią vaistinę Olfeno pleisrtų Jau nebežinau ką dar..
Jau daktarui bijau įkyrėt, vis skambinu, tariuosi. Šiandien sugalvojau, kad jai gali būt kažkas su stuburu, ar (labai panašu) į sėdimojo nervo uždegimą Jei neuralginiai skausmai, tai gali ir nepadėt nuskausminamieji. Jau šiandien tiek prilašinta Dar nubėgom į budinčią vaistinę Olfeno pleisrtų Jau nebežinau ką dar..Yra tikrai veiksmingų leidžiamų vaistukų, jei nervo uždegimas, vaistinėj pasiklauskit, gal be recepto duos...
(Ir vėl grįžta mano mintys į slaugos ligoninę, nu ką ten leidžia tiem nelankomiem ligoniukam, kad jie visą laiką praguli praktiškai ant nugaros ir nei nesudejuoja iki paskutinio atodūsio... Pastebėjau, kad jiem su lašeline yra kažkas leidžiama, o paskutinę dieną visuomet sesutė pagal laikrodį kas dvi valandas į kateterį kažką suleidžia... Ir vsio, jokių kančių tam žmogui...)
Mačiau reklamą, kad per laidą "24valandos" rodys apie tą močiutę, pasmaugtą Šiaulių slaugos namuose, reiks pažiūrėti, jei nepamiršiu...
Papildyta:
QUOTE(Una Li @ 2011 03 23, 19:16)
Būtinai, Awita. Juk reikia truputį ir tau ir ligoniui pabūt su savimi. Ar taip nė trupučio ir neužmiega?
Mano tėvukas ištvėrė ir šitą išbandymą, o aš jau netikėjau, kad taip smarkiai nukraujavus dar galima išgyventi. Dabar guli chirurginiam, kaip tas arklys, kurį nuo čigonas valgymo atpratino, būtų ir nuo gėrimo atpratinęs, bet nesuspėjo... . Viską gauna tik lašelinėm, ruošia žarnyną tyrimam ir laukia kol susinormalizuos kraujas. Naktį ir rytą chirurgas tik lingavo galvą, dabar jau kalba ramiau. Ačiū už maldas, jam labai reikėjo pastiprinimo. Dar Dievulis ir man gražią dieną pridėjo - galėjau išskalbt ir apdžiovint iškruvintus lovos skalbinius ir paklotus, net čiužinukas gerokai pradžiūvo.
Mano tėvukas ištvėrė ir šitą išbandymą, o aš jau netikėjau, kad taip smarkiai nukraujavus dar galima išgyventi. Dabar guli chirurginiam, kaip tas arklys, kurį nuo čigonas valgymo atpratino, būtų ir nuo gėrimo atpratinęs, bet nesuspėjo...
. Viską gauna tik lašelinėm, ruošia žarnyną tyrimam ir laukia kol susinormalizuos kraujas. Naktį ir rytą chirurgas tik lingavo galvą, dabar jau kalba ramiau. Ačiū už maldas, jam labai reikėjo pastiprinimo. Dar Dievulis ir man gražią dieną pridėjo - galėjau išskalbt ir apdžiovint iškruvintus lovos skalbinius ir paklotus, net čiužinukas gerokai pradžiūvo.Truputį tai truputį, aš bijau perdegti dideliam plane... Taip kartais norisi, kad nereiktų nieko daryti, būti už viską atsakingai... Taip, kad nor vieną dienelę turėti išeiginę nuo visko... Pasikraut batareikas... Bet tai neįmanoma...
Džiaugiuos, Una Li, jūsų naujienom ir pozityvumo gaidele
QUOTE(neringaal @ 2011 03 23, 23:18)
Ka ten leis toje slaugoje, aisku kaip diena nuskausminamieji ir raminamieji ir guli visi patenkinti, liudna kai pagalvoji kas taip gydomas, o artimieji net nenumano kad taip yra.
Moterys čia dalinasi patirtimi, kaip jokie nuskausminamieji nepadeda jų ligoniukam namuose... Tai todėl ir prisiminiau slaugos ligoninę, ten nuskausminamieji veikia...
