QUOTE(Kriiste @ 2011 02 24, 11:11)
nenusikalbekit - vaikas toks pat - koks buvo

jis negebedamas mokytis - kitokiu netapo

, tiesiog jam sunkiau sekas mokslai, bet be ju - yra daug kitu, svarbiu dalyku
As tuo guodziuosi, kad mokslai nekaip, bet profesija jis atrodo sugebes igyti, nes yra savarankiskas, orientuojasi gerai aplinkoje, megsta gaminti, domisi technika ir siaip megsta dirbti.
Papildyta:
QUOTE(maliukas @ 2011 02 24, 11:22)
Tai va, ji net nedirbo su juo individualiai. Grupėje apie 10 vaikų. Kaip minėjau, ten nebuvo logopedės darbo. Jei poliklinikoje su juo logopedę nedirbtų individualiai, tai iš vis neskaityčiau, kad mes turėjome specialistų pagalbą. Tik va, kur gauti mokyklinio amžiaus vaikui logopedą, kai visi atšauna, kad jis turi būti ugdymo įstaigoje. Dėl privačių aš sutinku, mokėsim rasim. Bet mane nervina tas provincijos požiūris, tas darbas dėl akių ir stumdymas vienas nuo kito.
Su logopede is pradziu ir as turejau problemu. Kadangi vietiniame darzelyje tokio etato nebuvo, tai veziojau i darzeli 30 km. pirmyn ir 30 km. atgal. Pazanga dare, bet paskui logopede nustojo dirbti: ejau as pati kalbeti (aisku ne tusciomis

), kalbejo pacios aukletojos, bet nelabai... Laime, kad lanke abilitacine grupe, tai mazai vaiku, dirbo daug spec. pedagogas, tad pazanga buvo. I tokia grupe leidau specialiai, kad daugiau dirbtu su juo specialistai. Po 1,5 m. veziojimo atsirado logopede vietiniame darzelyje, tada pervedziau sunu ten. Pradzioje bendros kalbos nerado, bet paskui atsirado pazanga, kuri vis didesne

Net pati logopede netikejo, kad taip bus. Aisku, iki tobulos kalbos dar toli, bet viskas i gera