Mano sūnus (10 m.) - autistas. Kai jam buvo 6 metai, reikėjo tvarkyti dantukus, nes buvo skylučių, buvo pastovus skausmas, duodavau nuskausminamus, pavalgę plaudavomės dantis, kad tik mažiau skaudėtų. Bėda ta, kad nuėjus pas odontologus, niekas negalėjo pagelbėti, nes vaiko nėjo pražiodyti. Todėl pasakė, kad reikia duoti narkozę. Mes gyvename Raseiniuose, kreipiausi į visus ten dirbančius stomatologus, bet nei vienas neapsiėmė gydyti. Nuvežiau į Kauno klinikas, pralaukėme eilėje beveik du mėnesius, visą laiką "ant vaistų", nes kitaip jau nėjo. Nuvežus vaikui davė narkozę, išvežė į operacinę, po to parvežė... ištraukę 6 krūminius dantis... Tik po to paaiškėjo, kad jie nieko netaiso, o kur tik rado mažiausią skylutę, tai ir traukė... Maniau, kad vaikas, atsigavęs po narkozės išprotės, pati jaučiausi ne geriau... Net dabar, praėjus 4 metams, rašant byra ašaros ir klaikiai dreba rankos... Tiek to... Taigi, kadangi daktarės "patepti" neturėjau iš ko, tai ji net nebuvo atėjusi pasidomėti, kaip vaikas jaučiasi... Tik sesutė praeidama pamatė, kad vaikas vaitoja ( nors jis visiškai nekalba), tai atnešė kažkokių nuskausminamųjų. Visą dieną prabuvau šalia vaiko, kadangi buvau viena, tai nebuvo nei kaip nueiti į tualetą, nei pasirūpinti maistu sau ir vaikui. Todėl dar tą patį vakarą išvažiavau namo. Praėjus dviems metams, viename iš likusių krūminių dantų vėl žiojėjo skylė, vėl tas pats scenarijus, tik dabar ieškojau, kas galėtų pataisyti, o ne išrauti dantis, nes jau ir taip kramtyti kietą maistą buvo sudėtinga. Klinikose nieko negalėjo padėti. Todėl vežėm į Vilnių, privačią kliniką. Ten per 3 valandas viską sutvarkė, ištraukė ką reikėjo, kitur užplombavo, uždėjo silantus (nors kitiems vaikams jie dedami nemokamai), bet visas tas malonumas mums atsiėjo 1000 litukų. Tuo metu laukiausi trečiojo, važiavom penktadienį, o sekmadienį pagimdžiau... Dabar su nerimu laukiu, kada vėl teks vaikui tvarkyti dantis, nes tai ne tik atsiliepia šeimos biudžetui, bet ir visos šeimos nervams bei sveikatai... Beje, vyriausias mano sūnus yra iš pirmos santuokos, pirmąkart gydant buvau viena, antrąkart su antruoju vyru, kuris po to pasakė, kad daugiau su manim nevažiuos, nes jo nervai ne geležiniai... Kadangi vaikas busdamas iš narkozės labai draskosi (laikėme daktarė, seselė, aš - mama, ir dar prireikė mano vyro pagalbos, nes mes trys moterys nenulaikėme aštuonmečio). Tikrajam vaiko tėvui nusispjaut. Todėl man įdomu, ar aš visąlaik, kada vaikui, o vėliau ir suaugus, turėsiu kreiptis į privačius gydytojus, nes valstybė tokiems ligoniams neskiria kvalifikuotų specialistų, kurie dantis ir sutvarkytų ir narkozę duotų? Ar aš tiesiog nežinau, kur kreiptis...
Sūnui puikiausiai 7 dantukus sutaisė, net šaldyt nereikėjo, o jau kaip gydytoją myli ! Kai pro šią kliniką važiuojam, tai visuomet pabrėžia, kad čia dirba JO dantistė, labai labai gera 
O man Neringa priekį sutaisė - tai tiesiog tobulai, sakyčiau 
Ir vėliau dar ilgai pasakoja, kaip "kirminiukus" su daktare gaudė 
