Ir vėl suniveliuojama orumas, savybė, su oriu gyvenimu, socialine būsena. Kodėl tokia didelė emigracija? Nes žmonės ieško geresnių gyvenimo sąlygų, užtikrintesnių socialinių garantijų, nepamirštant tai, kad jie tikisi orių gyvenimo sąlygų senatvėje, kad gautų uždirbtą pensiją, o ne žeminančią orumo išmaldą. Taip kad.
QUOTE(Peliauckų Jadzė. @ 2011 02 19, 21:44)
Ar jūs su bent vienu ištiesusiu ranką esate kalbėjusi, kodėl jis tą ranką tiesia? Gal jūs pradžiai bent su kokiu pusšimčiu pasikalbėkite, ką jie jaučia ir ko jie nori, tiesdami ranką, dar pasiklauskite, ar jie turi orumą, ir ar rankos tiesimas žemina jų orumą...Ir bus jums aišku, nereikės fantazuoti ir savo jausmų ir minčių priskyrinėti tiems žmonėms. Nes tai jums atrodo, kad jie neturi orumo. Jiems galbūt atrodo visai kitaip. Jei kiekvienas iš to pusšimčio jums atsakys, kad jis orumo neturi, tada jūsų žodžiai bus pagrįsti, bet iki tol - tai tik jūsų fantazijos.
Tai žinoma, kad aš matuoju pagal save, man geriau parą išbūti neėdusiai, nei pasiskolinti dešimt litų pietums. Vien tai, kad turiu skolintis- žeidžia mano orumą. Todėl trūks plyš, aš vengiu papulti į tokias situacijas.
QUOTE(juzė @ 2011 02 19, 21:48)
Tai žinoma, kad aš matuoju pagal save, man geriau parą išbūti neėdusiai, nei pasiskolinti dešimt litų pietums. Vien tai, kad turiu skolintis- žeidžia mano orumą. Todėl trūks plyš, aš vengiu papulti į tokias situacijas.
Ir kaip jūs jaučiate tą orumo deficitą pasiskolinus? Kas atsitinka su jumis, kai jūs pasiskolinate? Kaip pasijaučia tas orumo stygius? Kuriuo momentu?
QUOTE(Peliauckų Jadzė. @ 2011 02 19, 21:52)
Ir kaip jūs jaučiate tą orumo deficitą pasiskolinus? Kas atsitinka su jumis, kai jūs pasiskolinate? Kaip pasijaučia tas orumo stygius? Kuriuo momentu?
Ogi, orumo stygius man jaučiasi einant skolintis. Todėl, kad aš darausi labai pažeidžiama, nes tampu priklausoma nuo skolintojo.
Kitaip sakant, susidaro situacija, kurią aš priimtu taip, kad nebesu savo ateities šeimininku, ir mano gyvenimas priklauso ne tik nuo manęs, bet ir nuo to, kas ir kiek man paskolins. Ir dar kokiomis sąlygomis.
QUOTE(juzė @ 2011 02 19, 21:55)
Ogi, orumo stygius man jaučiasi einant skolintis. Todėl, kad aš darausi labai pažeidžiama, nes tampu priklausoma nuo skolintojo.
Palaukit, jūs labai sudėtingai aiškinat, man reikia paprastai, kad suprasčiau. Jūs einate skolintis ir jaučiate...ką? Kas su jumis darosi?
QUOTE(Maidenana @ 2011 02 19, 20:36)
as saves nevertinu per pinigu prizme. todel turiu as ju ar as ju neturiu - as vistiek isliksiu ori. Ar prasyti pagalbos yra geda?
Bet gi dauguma (manyčiau) nevertina per jų prizmę, žmogiškosios savybės. Man žmogiškojo orumo taip pat netrūksta, niekada neleidau savęs "spardyti", net pinigų niekada nesiskolinau, nors buvo ypatingai sunkių situacijų, tiesiog ėjau iškelta galva. Kaip tavo posakyje paraše. Buvau nulis pinigine prasme, o orumo nors vežimu vežk. Ir ką, ir nieko. Orumas sau, bet orus gyvenimas buvo, atsiprašau, ir gilioj subinėj.
QUOTE(Peliauckų Jadzė. @ 2011 02 19, 21:56)
Palaukit, jūs labai sudėtingai aiškinat, man reikia paprastai, kad suprasčiau. Jūs einate skolintis ir jaučiate...ką? Kas su jumis darosi?
Kitaip sakant, susidaro situacija, kurią aš priimtu taip, kad nebesu savo ateities šeimininku, ir mano gyvenimas priklauso ne tik nuo manęs, bet ir nuo to, kas ir kiek man paskolins. Ir dar kokiomis sąlygomis.
Pvz., iš to stygiaus, galiu net pasirašyti vergišką sutartį...
QUOTE(Peliauckų Jadzė. @ 2011 02 19, 20:56)
Palaukit, jūs labai sudėtingai aiškinat, man reikia paprastai, kad suprasčiau. Jūs einate skolintis ir jaučiate...ką? Kas su jumis darosi?
Aš galiu atsakyti, kaip niekada to nedariusi: jautiesi taip, kad eitum gatvėje išmaldos prašytum. Jautiesi taip, kad iš gėdos gali sulįsti į žemę. Jautiesi velniškai sumautai, ir negali per save perlipti. Badausi, bet neprašysi. Va taip jautiesi.
QUOTE(juzė @ 2011 02 19, 21:59)
Kitaip sakant, susidaro situacija, kurią aš priimtu taip, kad nebesu savo ateities šeimininku, ir mano gyvenimas priklauso ne tik nuo manęs, bet ir nuo to, kas ir kiek man paskolins. Ir dar kokiomis sąlygomis.
Palaukit, jūs vėl savo samprotavimus rašote. O aš klausiu paprasto klausimo: ką jūs jaučiate, kai einate skolintis? Juk jei jau einate, tai, reik manyti, žinote, kuria kryptimi einate ir pas ką. Ar ne? Kokie jūsų jausmai?
Papildyta:
QUOTE(Subjektyvi @ 2011 02 19, 21:59)
Aš galiu atsakyti, kaip niekada to nedariusi: jautiesi taip, kad eitum gatvėje išmaldos prašytum. Jautiesi taip, kad iš gėdos gali sulįsti į žemę. Jautiesi velniškai sumautai, ir negali per save perlipti. Badausi, bet neprašysi. Va taip jautiesi.
Klausiau ne jūsų, bet jeigi norit...
Jaučiate gėdą, kai einate skolintis. Kodėl ? Ko jūs gėdinatės?
QUOTE(Peliauckų Jadzė. @ 2011 02 19, 22:03)
Palaukit, jūs vėl savo samprotavimus rašote. O aš klausiu paprasto klausimo: ką jūs jaučiate, kai einate skolintis? Juk jei jau einate, tai, reik manyti, žinote, kuria kryptimi einate ir pas ką. Ar ne? Kokie jūsų jausmai?
... iš to stygiaus, galiu net pasirašyti vergišką sutartį...
QUOTE(juzė @ 2011 02 19, 22:04)
... iš to stygiaus, galiu net pasirašyti vergišką sutartį...
Jūs kalbate apie savo galimybes. Bet nekalbate apie savo jausmus. Ar jūs bijote, eidama skolintis?
QUOTE(juzė @ 2011 02 19, 22:04)
... iš to stygiaus, galiu net pasirašyti vergišką sutartį...
Kodel rasotes, jei zinote, kad ji vergiska?
Kitas idomus klausimas, kodel zmones su skirtingu pinigu kiekiu jauciasi oriai. Gal vieni savo statusa sieja su pinigais ir isivelia i begalini konkuravima statuso kaina? Kazkada teko susidurti su tokiu atveju, kai zmogus per diena tukstancio litu neuzdirbdavo, tai vakare galus darydavosi, nes konkurentas turedavo stabilias pajamas virs tukstancio litu dienai.
