Žingsnis į priekį link įvaikinimo II

sakyčiau - vyksta. du metai bus birželį.
Apie pasirinkimus - buvo siūlomas vaikas, bet. buvo kažkoks pasipriešinimas iš vidaus, na ne tas vaikas ir basta. nežinau kodėl - gal dėl to, kad lipo prie dūšios kitas, kurio nebuvo galima imti. o vat antrasis realus vaikas - jau namie.

+2011 04 05, 21:25-->

as irgi neisivaizdavau... viskas ejosi ne taip kaip norejosi... bet palyginus gerai. As vaziavau susipazinti kai pasiule... ji manes neprieme is pradziu... pratinausi kaip laukini kaciuka... kaskart vaziuodama zinojau kad ji mane pamacius verks... taip ir budavo... namo parsiveziau kaledoms... jetuliau jetuliau vos tik izenge butan nesavu balsu zviege... jau nekalbu apie katina ir suni, kuris tuo metu buvo teko juos uzdaryt kitam kambari... Su laiku tas verkimas dingo... Taciau karta pabuvojus namie, jau kita karta, takiuku bego link troleibuso kad vaziuot namucio....

Tik laikas apgyde jos zaizdeles... mazyle namo parsiveziau du metai ir 11 men, beveik treji. uz keliu dienu atsventem jos gimtadieni... taciau niekada manes neapkabindavo pirma... tik as ja... Jau buvau susitaikiusi kad ji tokia ir bus ir niekas nepasikeis. nors kalbejau ir mokiau kaip daryt. Kai pamaciau kad nepavyks.. nuleidau rankas. Gal pries 2 ar 3 men ji pirka karta mane stipriai stipriai apkabino... as myliu tave mamyte. Supratau kad ivyko joje persilauzimas. Jai 7 metai... laukiau 4 metus... Neapsakomas jausmas, kai to tikejausi maziausiai...

As manau kad adaptuojasi kiekvienas skirtingai...

mes auginam dvi mergaiciukes...kai parsivezem vyresnele buvo keturiu,o mzule -2.7
pamaciau jas atskirai ir net nenutuokiau,kad jos seses...buvo labai mielos mergaites:)
vyra teko"pratinti"labai atsargiai,butent prie tos minties,kad jos dvi...bet jokio spaudimo nedariau ir leidau jam paciam apsispresti ,jis pats pasake- sesuciu negalima isskirti...
svarbiausia,jis ta sakini istare ju nemates.
lengviau apsispresti pamacius vaikus ir manau,kad gal reiketu paprasyti nuotrauku...
du vaikai aisku pradzia buna tikrai sunki,vien todel ,kad viskas keiciasi,viskas pasikeicia...bet seimoje atsiradus ir vienam vaikui viskas keiciasi...todel ,kad gyvenimas pradeda suktis tik apie vaika,viskas derinama,kad butu patogu ir sveika vaikui.
...namuose suo,tai vadinasi atsiradus vaikui jis keliauja i voljera,pas senelius ar panasiai musiskes jo taip issigando /4men.suniuko/,kad vos nenualpo:verysad:
manau didziausias vargas yra mamai,nes tetis juk isvaziuoja i darba...o jau mamyte kelia ,valgydina,migdo.tetutas tik duksta,nesioja,pakutena,pamoko pirstukus skaiciuoti...
kazkaip pradzioje ,kokia savaite,nespedavau kartu su visais pavalgyti kol viska sudeliodavau ant stalo,kai kas jau ir pavalgydavo...
sunkiau,nes viska turi padauginti is dvieju,kol viena supi,kita laukia ir skaiciuoja laika,kad paskui lygiai tiek pat pati butu pasupuota
buvau sustacius lovas kampu,nes su viena guldavausi ,o kitai duodavau ranka ,taip ir guledavau kol uzmigdavo,kartais ir pati uzmigdavau kartu su jomis,naktimis jos verkdavo,prabusdavo rekdamos ...
aisku,kad vienas vaikas,tai ne du ir prausti,ir nesioti,ir mieste vaikscioti,ir myluoti abi rankos uzimtos,bet jos niekada neateina skustis,kad neturi ko veikti
mano vyresnioji,kai viena augo,tai pastoviai burbedavo,tekdavo palaikyti jai kompanija, zaisti su ja.dabar vaikai patys susigalvoja zaidimu ir pagalbos jos tik retkarciais papraso.
daug yra uz ir daug yra pries,vieno atsakymo tiesiog nera
as dziaugiuosi tuo,kad bent dviem lelytems padesiu uzaugti...MB dabar daznai pasako:gerai tu tada cia sugalvojai
Papildyta:


man net palengvejo paskaicius...tikiuosi ir musu mazoji kazkada"apsispres" kas jai mylimiausi jos meile"begaline",myli visus ir visada...ar tai aukletojos,ar tai kitas tevelis,ar mamyte...ar kazkieno sesute.tas ejimas pas visus, mane veda is proto
viskam reikia laiko...

mes auginome vieną berniuką, ir kai paaugo, supratome, kad tikrai reikia dar vieno, kažkaip negaliu paaiškinti kas su manim vyko, bet tiesiog buvau užvaldyta noro turėti dar vieną vaiką...na atsirado dar vienas, ir va vėl viskas iš naujo, tada jau visiems reikėjo pratintis prie naujo gyvenimo, vyresnėliui susitaikyti kad reikia dalintis dėmesiu ir ttt. Tikrai yra sunkiau auginti du nei vieną, bet kai pasižiūriu kiek vaikai vienas kitam suteikia tai visada džiaugiuosi kad turime du... o jei būtų buvę iš karto du... na gal tada būčiau mažiau patirties turėjusi, bet manau kad irgi būtų toks pat sudėtingas periodas kaip antro atsiradimas... bet visumoj manau vaikams smagiau kai jie auga keli šeimoje, ir tėvams smagu:)

ačiū sri lanka, taiska, kaip skiriasi visų nuomonės, tiksliau gal požiūris į įvairiausius dalykus pažįstami irgi su 2 iškart, tai kažkaip labai natūraliai viską pasakoja, kad labai sunku, ypač pradžioj, bet neišprotėsiu nežinau, dar vyrui turiu įrodyti dėl ploto ir pan. Atmetus visas baimes ir egoizmus bei galvojant apie vaikus - vienareikšmiškai 2, dar turint minty, kad ateity jiems taip reikės artimųjų su kuriais sietų kraujo ryšys. Aišku ir žaisti bei augti drauge linksmiau. Panašiai kaip sri lanka galvoju ir apie tai, kad realiai galime suteikti mylinčią šeimą ir saugius namus, tad kodėl to nesuteikus 2 vaikams, bet dar reikia ne vyro dvejonių, o pritarimo ir tik jeigu jis pritars namuose atsiras 2.

taip,nes vaika ,ar vaikus auginant ,bus akimirku kai bus tikrai sunku...tada nesinoretu isgirsti:tai pati cia uzsinorejai...

Šeimos kaklas, pažįstamas jausmas, man irgi teko vyrą nuteikinėti abiejais kartais, pavyko, tikiuosi ir tau pavyks:) tik nespausk, nes išsigąs:)
maniškis va tik trečiam kartui jau niekaip nepasirašo, bet ką darysi...

pas pazystama yra trys vaikai tai jie trys sukelia maziau rupesciu nei maniske viena. Ji visur nori nosi ikisti viska pabandyti o dar tas avino charakteris ..
Vagi visai nesenai reanimacijoje pragulejo para ir dar ligononeje dvi dienas pragulejo ,vaistu pas mociute prisirijo aciu dievui viskas baigesi gerai ir be pasekmiu.
As ja mat namuose palikau pas mociute kad per gimtadieni ji i baseina netyce neikristu
Ji pas mane viska daro ne is blogos valios bet vedina smalsumo ,bet su tokliom dviem tai tikrai nesusitvarkyciau su drauges trim normaliai. Na o jei duotu draugu hiperiuka tai ir su vienu nusisauciau.
Taip kad daug kas priklauso nuo tevu ir vaiku.

Zaika2, juk nežinai kokia mergaitė būtų kai atsirastų antras, gal kaip tik viskas susidėliotų į vietas.... to aišku niekas nežino. Aš pas tėvus viena augau, nu tai lipau jiems ant galvos kiek įmanoma, visas dėmesys tik man, dar ir dabar vienturtiški bruožai išlenda. Va vyras iš trijų vaikų šeimos, kažkaip jam viskas paprasčiau, ir tie santykiai tarp brolių seserų neįkainuojama, aš to neturiu, tai visada graužia kirminėlis... galbūt dėl to ir norėjosi kad ne vienas vaikas augtų... juk nesvarbu įvaikintas ar ne, jei vienas šeimoje, tai vienas...

Iš tiesų patarti čia sunku. Iš pradžių atsirado viena pupa uoga. Smagu, gera, nesunku, tiesiog euforija. Ir va tas jausmas: noriu dar vieno, reikia, taip kažkaip be jokio racionalaus paaiškinimo. Vyrui kaip ir nereikėjo pačiam, be mano priminimų. Dabar jau 11 mėnesių dvi šaunuolytės. Sunku? Labai: ir adaptacija, ir du vaikai, ir dvigubai ligų, bacilų, virusėlių. Bet nei už ką nenorėčiau tik vienos. Džiaugiuosi, kad jos dvi. Po vieną - angelai, abi - namai skleidžiasi. Ir tik viena galvoju: gerai būtų, jei jos sesytės ar brolis su sese būtų. Turiu omeny tą biologinį variantą, nes sesės jos tikrų tikriausios
Ir dar kažkada kažkaip nukrypo kalba apie kraujo ryšį ir panašius dalykus. Tai aš ir sakau: na, mes visi keturi jokiais kraujo ryšiais nesusiję, o tikrų tikriausia šeima jaučiamės ir taip visiems gera kartu...

paradoksas kas auga vienas mori augti dviese kai as augau su sese tai norejau augti viena ce maty rebusas kurio niekada nepavyks sipresti.
be abejo jei ji turetu sese su kuria ji rastu bendra rysi tai ji nereikalautu tiek demesio sau bet jai ji nerastu salycio tasku kaip buvo mano atveju vaikysteje tai tada mano namai virstu pragaru ji draugiska gera mergaite bet labai labai stipraus charakterio ir tikrai zinau kad tiesiog negali pakesti nuolat virkaujanciu ir zyzianciu bendraamziu.
O JEI VAIKAS BUS TOKS PATS STIPRUS KAIP JI TAI galima du variantai arba susidraugaus ir myles be ribu arba bus pakelbta vendeta.

Vasarvide, pritariu visoms tavo išsakytoms mintims, mūsų šeimoje labai panašus variantas - visi keturi, jokio kraujo ryšio, na ir kas:) didžiuojuosi savo šeima ir vaikais, ir va to antro berniuko atsiradimas kažką manyje pakeitė, dabar jau jaučiu kad kažkoks procesas užbaigtas:) o po pirmojo taip blaškiausi, taip man reikėjo dar vieno vaikelio, net negaliu paaiškinti logiškai kas su manim vyko, tik žinau, kad dabar tai jau nevyksta:)
turbūt kiekvienam savas kelias, savi pasirinkimai, dažnai širdis pati pasako kaip elgtis... bet labai smagu pasidalinti patirtimis. Kartais atrodo, kad tik vieni esame įsivaikinę du vaikus, o pasirodo mūsų čia daug:)