Žingsnis į priekį link įvaikinimo II

#193
Osan, o kada jums paskyrė teismo datą po kiek aiko nuo dokumentų pridavimo?





Mums is kart VTA vedeja (vaiko rajono) patare kreiptis i vaiko gyvenamosios vietos teisma o ne i musu gyvenamosios vietos teisma. Musu atveju butu buves Vilnius, o kaip zinia vilniuj +-6men. O Marijampoles teisme paskyre po 2 men, neskaitant kad jie ten dakumentus siuntinejosi 4 savaites.
Kai nunesiau dokumentus i teisma is kart pasake kad bus mazdaug po 2 men.



Papildyta:
QUOTE(Zuiketukas @ 2011 04 01, 18:48)
Ot kokia tvarka, minkit kuo dažniau Šiauliams ant kulnų, kad nepamirštų jūsų ir, kad kuo greičiau jūsų pupa atsirastų pas jus, sėkmės, jau visai nebedaug liko  4u.gif




Su tuo tikrai sutinku kad del dokumentu reikia kas nuo karto pasiskambint. "Neikyriai" bet mes karta i savaite pasukdavom ir paklausdavom kokioj stadijoj kas yra. Vis primindavom apie save. Tai po to vaiko rajono VTA vedeja pati pasukdavo pasakydavo kas kaip vyksta.
Bent jau musu atveju labai zmogiskai visos ten tetos bendrauja biggrin.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo osan: 02 balandžio 2011 - 20:47
#194
aš tai visai susidūrinusi galvą dėl vaikų skaičiaus. Šiuo metu siūlo mergaitę ir berniuką-2007 ir 2009 gimimo, bet aš dar nelabai noriu gilintis, nes nesu apsisprendusi ar tikrai sugebėsiu, nes tai rūpestis ir atsakomybė iki mirties. Kad ir kokia stipri bebūčiau, bet viskas apsivers aukštyn kojom. Vienas vaikas yra vienas, o du. Bet jeigu atmetus egoizmą, tai 2 vaikams ir dar susaistytiems kraujo ryšiu, tai labai gerai. Kas kokių minčių iš patirties pasakys...
Atsakyti
#195
nu, tikrai bus sunku, bet ir smagu. sakau is savo patirties smile.gif gal Jums pirma nuvaziuoti susipazinti?
Atsakyti
#196
kaip Jums pasakyti, kol kas sakau, kad nesiųstų nei foto nieko, nes aš kažkaip nežinau kas galėtų priversti atsisakyti vaikų, su kuriais jau mėgini užmegzti ryšį, gal tai klaidinga nuomonė, nežinau, gal iš tiesų reikia laukti kažkokio virpesio širdies, bet nelabai tuo tikiu iškart. Gal kas pasakys ar pirmi pasiūlyti vaikai ir atėjo į šeimas ar buvo pažintys ir atsisakymai? kad sunku bus aš pati suvokiu, bet nesuvokiu iki kokio lygio tie sunkumai biggrin.gif nors vėlgi, tai juk taip individualu ir subjektyvu. Aš nusiteikusi ar su vienu ar dviem apie metus adaptuotis, bet bijau kad ir stogas nenuvažiuotų man ar vyrui.
Atsakyti
#197
QUOTE(šeimos kaklas @ 2011 04 04, 12:27)
Aš nusiteikusi ar su vienu ar dviem apie metus adaptuotis,

nusiteikit, kad to iš anksto nežinote ir nežinosite.
Atsakyti
#198
Mes buvom apsisprendę nesirinkti ir tai gerokai palengvino procesą, nors dvejonių vis dėl to buvo nemažai. Dviejų pasiimti iš karto aš asmeniškai nesiryžčiau, ir dar tokių paaugusių, nes man ir su vienu buvo labai sunku. aš tik dabar praėjus 5 mėn jau galiu galvoti apie antrą. Bet, čia man, gal jūs kitoks žmogus, gal vaikai kitokie. Bet apsisprendus, kelio atgal nebus.
Atsakyti
#199
QUOTE(šeimos kaklas @ 2011 04 04, 13:27)
Gal kas pasakys ar pirmi pasiūlyti vaikai ir atėjo į šeimas ar buvo pažintys ir atsisakymai? kad sunku bus aš pati suvokiu, bet nesuvokiu iki kokio lygio tie sunkumai biggrin.gif nors vėlgi, tai juk taip individualu ir subjektyvu. Aš nusiteikusi ar su vienu ar dviem apie metus adaptuotis, bet bijau kad ir stogas nenuvažiuotų man ar vyrui.

Mums dave pasiulyma, su nuotrauka ir aprasymu. Pirma mintis kad ne, dar nelaikas, per anksti, ir dar kruva minciu. Bet forumietes visos sake kad reikia vistiek susipazinti, paziureti, per galva niekas gi neduos.
Nuvaziavome...Ir kai atgal jau vaziavome(as bijojau del vyro, kad jis nenuspres tai greitai), tai jau kalbejome kur ka statyti, kokiu drabuziu vaikui reikes. Ka veiksime kartu. smile.gif
Vaikas pas mus nuo gruodzio jau kaip sakoma teisetai. Tai atrodo, kad su jo praejo visas gyvenimas, o ne pora menesiu, taip daug visko buvo. O dabar matau begalyne meile vaiko akyse smile.gif
Del dvieju vaiku nezinau. Vaikams bus geriau tikrai, nes vienam augti liudnoka. As pati norejau dvieju, bet pas mus ploto truksta ir taip kolkas.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo slavlanta: 04 balandžio 2011 - 12:51
#200
QUOTE(slavlanta @ 2011 04 04, 12:49)
Vaikams bus geriau tikrai, nes vienam augti liudnoka.

dar prridėsiu - ypač tam, kas jau praleidęs kurį laiką būryje. Braškė vardan draugų gali ... g.gif turbūt paskutinių lipdukų atsisakyti..
Atsakyti
#201
Paziurejau ir supratau, kaip isties linksma vaikams gyventi drauge (super thumbup.gif , paziurekit):
http://www.youtube.c...feature=related
Seimos kaklai - aplankykit vaikucius ir daug klausimu bus atsakyta savaime 4u.gif
Atsakyti
#202
Šeimos kakle, stiprybės priimant sprendimą, mano nuomone, tai labai geras pasiūlymas, iš karto du vaikai. Atrodo sunku, bet kai du - labai daug ir privalumų. O kad bus sunku, tai visada auginant vaikus būna sunku, įveiki tuos sunkumus žingsnis po žingsnio... mes paėmėm vaikus kai tik gavom pasiūlymus, kažkaip man labai baisu atsisakyti, siūlo, reiškia toks likimas, taip aš galvoju. Sėkmės, o kai pagalvoju, kokia laimė tiems dviems vaikučiams būtų kartu augti...
Atsakyti
#203
QUOTE(šeimos kaklas @ 2011 04 04, 11:52)
aš tai visai susidūrinusi galvą dėl vaikų skaičiaus. Šiuo metu siūlo mergaitę ir berniuką-2007 ir 2009 gimimo, bet aš dar nelabai noriu gilintis, nes nesu apsisprendusi ar tikrai sugebėsiu, nes tai rūpestis ir atsakomybė iki mirties. Kad ir kokia stipri bebūčiau, bet viskas apsivers aukštyn kojom. Vienas vaikas yra vienas, o du. Bet jeigu atmetus egoizmą, tai 2 vaikams ir dar susaistytiems kraujo ryšiu, tai labai gerai. Kas kokių minčių iš patirties pasakys...

Parsivežėm du berniukus. Panaši situacija. Pusantrų metų skirtumas. Labai daug nemąstėm, nes net iš tolo nesuvokėm, kas mūsų laukia. Kad bus sunku, žinojom, bet, kad taip sunku - ne. Buvo be galo sunku, pirmas mėnuo vos ne iki beprotybės. Užmigdžiusi vaikus bliaudavau iki kol vėl mažius pažadindavo (net pabliauti laiko neužtekdavo). Vyras vaikščiojo papilkėjusiu veidu. Oi, kiek daug visko buvo. po metų vis lengvyn ir lengvyn...

Dabar kasdieniai rūpesčiai, kasdieniai džiaugsmai. Laimingi visi. Ypatingai broliukai: kartu žaidžia, konkuruoja ir palaiko vienas kitą. Kažkada, iškilus problemoms taip pat, tikiu, bus kartu...

Šiap tai jie mane užaugino, o aš juos stengsiuosi
Papildyta:
QUOTE(taiska @ 2011 04 04, 19:00)
siūlo, reiškia toks likimas, taip aš galvoju. .

Likimas ? Taip, toks mąstymas padeda apsispręsti, tarsi šoki užmerktom akim nuo uolos, nežinant, kur dugnas...gal nusileisi sveikas, o gal ištikši. Tik, kas bus su vaikais, jei ištikši???
Visgi, manyčiau, kad reikia įvertinti problemas (kiek tai įmanoma): vaikų ligos, sava sveikata- ir fizinė , ir psichologinė; galų gale svarbi materialinė situacija. Tuomet apsispręsti: ar pasiduoti likimui, ar pasipriešinti...ir laukti kito pasiūlymo.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Sunute: 04 balandžio 2011 - 21:43
#204
QUOTE(šeimos kaklas @ 2011 04 04, 12:27)
Gal kas pasakys ar pirmi pasiūlyti vaikai ir atėjo į šeimas ar buvo pažintys ir atsisakymai? kad sunku bus aš pati suvokiu, bet nesuvokiu iki kokio lygio tie sunkumai biggrin.gif nors vėlgi, tai juk taip individualu ir subjektyvu. Aš nusiteikusi ar su vienu ar dviem apie metus adaptuotis, bet bijau kad ir stogas nenuvažiuotų man ar vyrui.


Na aš asmeniškai neįsivaizduoju kaip reiktų 'rinktis' vaiką.. Mes pasiėmėm pirmą pasiūlytą vaiką, dokumentus sutvarkėme jos net realiai nematę.


Karusia, gal galėtum parašyti, kiek laiko truko Braškės adaptacija? Kaip supratau, irgi nebe kūdikį pasiėmei cool.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo hi :): 05 balandžio 2011 - 20:26