Namas ar butas

Išvada - tokiais atvejais reikia keisti butą į kitą butą, bet nebūtinai butą pagal galimybes į namą užmiestyje.

Nedurninu , tiesiog kai matau įvairius gyvenimiškus pavyzdžius, kai namas užmiestyje tampa kaulu skersai gerklės, tai ir mano pozicija yra atitinkama. Aš ją sąmoningai pasirinkau, nors mano asmeninė patirtis yra įvairi: butas miegam. rajone, butas centre, namas centre ir namas užmiestyje (bet miesto ribose). Ir žinau pakankamai daug minusų ir vargų būtent su namu užmiestyje, kur gyvena didžioji dalis bent jau Vln gyventojų. O kritika, argumentuota ir konstruktyvi, niekada nežeidžia. Tu tiesiog rašai tą pagiežą, atvirai, ir manai, kad toji pagieža yra kritika? Aš gi tave pačią pacitavau, tuos keistus nesąmoningus "padeklaravimus", kurie tik parodo, kad tu absoliučiai nesusigaudai, kas yra NT ir likvidas iš esmės, ir ką reiškia, kai keli šimtai lt./mėn. už būsto išlaikymą nėra baisiniai nuostoliai. Jie yra niekiniai. Ir kad neprivaloma nuomoti. Ir joks vargas, toli gražu, tai laimė, kad nereikia keliems mėnesiams įkelti nuomininkus, kad po to juos išpirdolinti, kad tuo metu, kol jų nebus, mes galėtume ilsėtis, o po to vėl naujus nuomininkus įkelti. Kas mano manymu yra absoliuti nesąmonė. O tau norma

Taip, flight, ne visada pavyksta atsisėst ant dviejų kėdžių. Todėl važinėjimas tiudy siudy su dviem vaikais - ne ačiū. Mes pasirinkome, kol vaikai lanko mokyklą, išvengti to beprasmio darbo, o gryną orą, žolę, kt. malonumus renkamės esant geram orui, kt. atvejais netoli namų esančius parkus, Senamiestį, kt. vietas. Tai mūsų kompromisas šiam gyvenimo periodui. Va kai vaikai paaugs ir taps nuo mūsų nepriklausomi, tada ir pagalvosime apie gyvenimą name, kai nereikės kasdien dirbti vairuotojais ir smirdėti tuose kamščiuose.

Butuose tokios problemos - kasdienybė. Jų nebuvimas - išimtys...
Mes pvz gyvenom bute , mažaaukščiame name, visam name buvo tik keli butai. Sienos storos, garso izoliacija puiki, atrodo - ko norėt. Bet ne - vis tiek problemų buvo, tai kiamynas laiptinėje tiesiai už mūsų durų rūko (ir dūmelis smelkiasi vidun), tai vežimėlį pavagia, tai šalia esančio vaikų dažrelio pavėsinėje atšilus orams kasvakar, t.y. kasnakt iki paryčių chebrytė "duoda garo", dar kažkas.

Pati užaugau provincijoje ir į mokyklą būdavo 3 km eidavau pėsčiomis per šalcius ir darganas, nieko, manau vaikui tai gerai - grūdina, nelepina. Bėda tik dėl būrelių, gyvenant tiek viename miestelyje, nutolusiame 30 km nuo rajono centro, kuriame irgi ne kaži kokie būreliai, tiek vėliau kitame kaime - aš neturėjau galimybių lankyti mano galimybes atitinkančio sporto užsimėmimo. Tais laikais tebuvo pasiūlyta leisti mane į Panevėžio internatą... Ar galite įsivaizduoti, kad tėvai galėtų išleisti savo vaiką, kuriam 12-13 metų gyventi į kitą miestą atskirai, kad vaikas gyvenime pasiektų tai, ką jis gali pasiekti? Manau, tai didžiausias trūkumas gyvenant ir auginant vaikus provincijoje.

Turėtų skirtis vaiko vežiojimas į mokyklą kaime ir į mokyklą didmiestyje. Kaime mažesnį vaiką dar gali paleisti ir vieną eiti į mokyklą, o mieste nebe. Kaime 10 km tu laisvai nuvažiuoji, o mieste 10 km gali prastovėti kamščiuose ir tai patiri mažiausiai 2 kartus dienoje, ypač jei keliauji iš užmiesčio.

Ką ten dvylikos metų - jau septynmečiai vaikai gyvena vieni MKČ menų mokyklos internate..gaila man jų..

Pastebejimas: valstybinese imonese dirbantys gali pasikooreguoti darbo laika. Pvz, as dirbti pradedu nuo 7, baigiu 16. 15km iki namu nuvarau greicio nevirsydama ir be kamsciu jokiu per 20 min. Tad jauciuosi kaip kaime net tam paciam Vilniuj
Beje, vaikus i burelius vezu 18 valanda-irgi jokiu kamsciu jau nebuna, bet tada vaziuojam pusvalandi(gal sviesoforai buna taip sureguliuoti, kad ilgiau reikia prie ju pastoveti? ).

Buvo kalbama apie kamscius ir smirdinti ora, stovint juose Tai mano nuomone, jau geriau valanda pastoveti smirdinciam kamstyje, nei istisa para tokiu pat smirdinciu oru dusintis gyvenant netoli gatves. Musu pediatre apsigyne disertacija apie bronchine astma. Jos tyrimai parode, kad 2/3 bronchine astma serganciu vaiku gyvena Senamiestyje, Naujamiestyje(ypac Savanoriu prospekte), Centre. Kuo toliau nuo jos duobes-tuo vaikai sveikesni.

Ačiū D netenka gyventi šalia judrių gatvių, kaip kokiam Antakalnyje ar kur koks Konstitucijos ar Savanorių pr. Bet dažnai tie, kurie stovi kamščiuose, ryte ir vakare, užtrunka ir ilgiau nei valandą per dieną. Jei būreliai vakare, tai lengva suderinti laiką. O jei po pietų, pvz. 14-15-16 val. dienos, tokių labai daug. Visokių būna.

O gal žinot kiek procentų gyventojų dirba valstybinėse įmonėse?

Nepabaigiau rasyti: valstybinese, biudzetinese ir privaciose imonese yra tokios vidaus darbo taisykles. O tai jau nemenkas procentas.
Bet tas dalykas, jei neklystu, priimtas tik didmiesciuose del kamsciu sureguliavimu(rase Delfi). Galima pasirinkti darbo grafika:
7-16
7.30-16.30
8-17
8.30-17.30
9-18

Subjektyvi rašote, kad nuo jūsų gyvenamosios vietos "viskas čia pat", bet ne visai taip yra. Santariškės toli (čia iš serijos, kas būtų, jeigu gyvenant name sąnarius susuktų), jeigu norisi vaiką leisti pas gerą specialistą (muzikos, šokių, dailės ar pan.) irgi dažnai reikia nuvežti. Iki būrelio Vaikų ir jaunimo centre darželinukas ar pirmokėlis taip pat vienas nenužingsniuos, iki Keistuolių teatro, kurį aš labai mėgstu vaiką reikia vežti. Mano dukra lankė darželį Muitinės gatvėj, o būrelis buvo Vaikų ir jaunimo centre, o kitas Čiurlionkėj. Vežiojau pora metų, nes ką daryti? Bent jau aš gyvendama nesvarbu mieste ar užmiestyje, savo pirmokės vienos nepalikčiau po pamokų namie. O kai jai reikės nuvažiuoti jau paaugusiai į būrelį, tai ir nuvažiuos tiesiai iš mokyklos ar iš vienų ar kitų senelių. Nematau absoliučiai jokio skirtumo ir nepatogumų, su vaikais susijusių. Iki mokyklos atvažiuojam žiemą per 25 minutes, vasarą greičiau. Nevargina atstumas. Kuras taip, pabrango, bet jo daugiausiai mieste išdeginama. Bet kaip sakant kažką vardan kažko aukoji.

Paminėtos vietos tokios retos gyvenime, neskaitant Keistuolių teatro, bet ir iki jo geras kelio galas, jei gyveni Santariškėse, Antakalnyje ar Skaidiškėse Kad absoliučiai viskas būtų vienoje vietoje - taip nebūna. Bet mums svarbu, kad kasdieninio būtinumo taškai būtų vietoje, ir pasisekė, kad tai labai geros vietos: geras darželis, gera mokykla (prestižinė Vln matais), gera parduotuvė (geriausias asortimentas mieste). Tai svarbiausi punktai. Visi kiti yra pavieniai, be to būrelius ar užsiėmimus bent jau mes renkamės ne pagal vietą, o pagal kokybę.

Na Jums gal retos, man ne (išskyrus Santariškes, nors darbo reikalais ten būnu). O prestižinė mokykla tėra iliuzija. Nėra tokių. Yra tik sudaryta dirbtinai nuomonė apie vieną kitą. Kurią kažin omeny turit? Simono Daukanto gal? Jėzuitų gimnazija? Salomėjos Nėries? Kas čia dar tokio prestižinio Aš tai labiau už viską nemėgstu "prestižo" besivaikančių žmonių. Jau neduok dieve juos kaimynystėj turėti.