QUOTE(ast_alaus @ 2011 07 11, 10:05)
Ir nesiruosiu

Paziuresiu ka kalbesiu kai grisiu i darba ir reikes 6 keltis, o ji kaip tik nuo 6 ryto megsta kelias valandas miegoti pasikabinus ant pienuko
QUOTE(hidargy @ 2011 07 11, 10:10)
Man irgi šitaip karksėjo kai laukiausi. Mano močiutė nemaitino mamos, mama nemaitino manęs, o aš va jau du metus maitinu.

Tiek to paveldėjimo.

Ir apskritai labai juokingų nesąmonių yra apie tai, kas "gali" maitint, o kas ne. Mano krūtinė labai maža, tai kai pasakydavau, kad ruošiuosi pati savo vaiką maitint, net mama aiškino, kad "iš kur pas tave tas pienas atsiras".

O kai jau maitinau, tai irgi prisiklausiau apie liesą pieną (nes "pati kaip šakalys, tai kaip gali būt pienas normalus?") ir apie tai, kiek jo mažai ir kad vaikas vis alkanas rėkia...
Man didziausias "komplimentas" buvo: ale tu ir pieninga

Cia turejo omeny, kad vaje kokia krutine, tai pieno kaip pas karve telpa
Mano vyresnele kad rupinasi, kaip sese eis i darzeli, kas jai pades. Sako, nu mama, jei ji pienuko nores, tai verks labai, ka tu darysi? Neverk, sesute, gris mama, duos tau pienuko, duos
Dar ziurejom knygute, kur vaikas is buteliuko geria. Tai jai klausimas iskilo, kodel is buteliuko, o ne mama maitina?
O mazyle tai pavalgo pirma pati, tada dar zaisliuka savo prideda, ir jam lieka

Visi pienuka geria