del lzindymo ta pati galima daryt - pasakyt kad gydytoja liepe kuo ilgiau. na kad ir liga prisidengt ir atstos gal visi
Labas 
Mazute, o kokia liga tavo vaikui, jei ne paslaptis?
as kartais pagalvpju, ar cia as per jautriai i viska reaguoju, ar cia aplinkiniams kazkas negerai, kad i tokius dalykus, kaip vaiko zindymas, sveikata, auklejimas ziuri taip...net nemoku pasakyt...kazkaip atsainiai, grubiai
is tikruju ir skaudu, ir pikta, grynai del kitu vaikuciu, kurie turi teise gauti mamos svelnuma, pienuka, rupesti ir pan. tiek kiek jiems reikia, o ne tiek, kiek kazkas nustate kazkokias ribas, normas, kas priimtina, kas ne...
Mazute, o kokia liga tavo vaikui, jei ne paslaptis?
as kartais pagalvpju, ar cia as per jautriai i viska reaguoju, ar cia aplinkiniams kazkas negerai, kad i tokius dalykus, kaip vaiko zindymas, sveikata, auklejimas ziuri taip...net nemoku pasakyt...kazkaip atsainiai, grubiai
is tikruju ir skaudu, ir pikta, grynai del kitu vaikuciu, kurie turi teise gauti mamos svelnuma, pienuka, rupesti ir pan. tiek kiek jiems reikia, o ne tiek, kiek kazkas nustate kazkokias ribas, normas, kas priimtina, kas ne...
Mano patarimas - kuo mažiau visiems pasakoti ar dar geriat pienuką ar ne - tai mamos ir vaiko reikalas
QUOTE(bim-bam @ 2011 07 25, 15:06)
Labas
Mazute, o kokia liga tavo vaikui, jei ne paslaptis?
as kartais pagalvpju, ar cia as per jautriai i viska reaguoju, ar cia aplinkiniams kazkas negerai, kad i tokius dalykus, kaip vaiko zindymas, sveikata, auklejimas ziuri taip...net nemoku pasakyt...kazkaip atsainiai, grubiai is tikruju ir skaudu, ir pikta, grynai del kitu vaikuciu, kurie turi teise gauti mamos svelnuma, pienuka, rupesti ir pan. tiek kiek jiems reikia, o ne tiek, kiek kazkas nustate kazkokias ribas, normas, kas priimtina, kas ne...
Mazute, o kokia liga tavo vaikui, jei ne paslaptis?
as kartais pagalvpju, ar cia as per jautriai i viska reaguoju, ar cia aplinkiniams kazkas negerai, kad i tokius dalykus, kaip vaiko zindymas, sveikata, auklejimas ziuri taip...net nemoku pasakyt...kazkaip atsainiai, grubiai
is tikruju ir skaudu, ir pikta, grynai del kitu vaikuciu, kurie turi teise gauti mamos svelnuma, pienuka, rupesti ir pan. tiek kiek jiems reikia, o ne tiek, kiek kazkas nustate kazkokias ribas, normas, kas priimtina, kas ne...Ne paslaptis: igimta hipotireoze(skydliauke negamina hormonu), todel pastoviai turim gerti tiroksina.
QUOTE(mazute2008 @ 2011 07 25, 14:19)
Laikiausi, kaip galejau, zinokit gryzdama emiau galvoti, o gal tikrai patepti?
Aš kažkada savarankiškai sumąsčiau, kad pavargau ir prieš žindymą krūtis patepsiu garstyčiomis
Efektas buvo lygiai parai..daug ašarų, nebenoras krūties. O ryte pabudo po sunkios nakties ir liepė eiti praustis 
Bet žinot kas įdomiausia, po gero pusmečio vienoje lauko kavinėje užsisakėm grilyje keptų dešrelių. Atnešė su garstyčiom, o mano mažasis vaikinas ir sako padavėjui "papas beee"
Dešrų nebevalgė nė už ką.Net išsižiojau, kaip nustebino, kad jis prisimena ir sugebėjo susieti garstyčias su tuo bandymu atjunkyti
QUOTE(Mazule @ 2011 07 25, 15:55)
Mano patarimas - kuo mažiau visiems pasakoti ar dar geriat pienuką ar ne - tai mamos ir vaiko reikalas
Pradėjau laikytis tos taktikos, nes tikrai buvo nebepakenčiama po nuoširdaus prisipažinimo klausyt tas man neįdomias tiradas kaip turi būti, ką daryti ir t.t.
Kai kas klausia ar dar maitinu, visada gera nuotaika atsakau, kad politinėmis, religinėmis, seksualinio gyvenimo ir žindymo/nežindymo temomis nediskutuoju. Taip sakau visiems be išimties. Ir dar linksmiau sakinį užbaigiu "o pakalbam apie jus?". Nespėju matyt kur dingsta pašnekovai
QUOTE(Rasma @ 2011 07 25, 17:04)
Ir dar linksmiau sakinį užbaigiu "o pakalbam apie jus?". Nespėju matyt kur dingsta pašnekovai
As vis galvoju, kad jei jau norisi nujunkyti, nereiketu apie tai daug diskutuoti su vaiku (kad 'tu jau didelis', 'negrazu' ir tt), tiesiog daryti ta taip, kad vaikas kuo maziau jaustu. Atsargiai.
QUOTE(ast_alaus @ 2011 07 25, 22:17)
As vis galvoju, kad jei jau norisi nujunkyti, nereiketu apie tai daug diskutuoti su vaiku (kad 'tu jau didelis', 'negrazu' ir tt), tiesiog daryti ta taip, kad vaikas kuo maziau jaustu. Atsargiai.
Čia matyt labai individualu. Su Milda tai ir garstyčim tepliojaus, ir ašarų buvo... bet neilgai vargom - porą` dienelių. Su Guoda visai kitaip - ji pati atsisakė vakarinio-naktinio-rytinio pienuko, o ir pati (be jokių kalbinimų - dar visai nebuvau tam pasiruošus
) išėjo į sesės kambarį miegot - priėjo vieną vakarą prie jos gulinčios ir paprastai sakant išvarė - sakė "aš čia miegosiu" Taip kad jau antra savaitė aš viena miegu - čia man dabar neįprasta o va dieną pienuko dar labai reikia ir miegam dienos miegelį apsikabinusios stipriai-stipriai QUOTE(ast_alaus @ 2011 07 25, 22:17)
As vis galvoju, kad jei jau norisi nujunkyti, nereiketu apie tai daug diskutuoti su vaiku (kad 'tu jau didelis', 'negrazu' ir tt), tiesiog daryti ta taip, kad vaikas kuo maziau jaustu. Atsargiai.
Na tikrai individualu. Kadangi nujunkiau gan mazus ir savo iniciatyva tai mums aiskinimai ir kalbejimas labai padejo. Buvo like tik naktiniai valgymai ir vakarinis. Bet as neklausiau patarimo kad jei nusprendi tai reik ir nebeduot. As kiekvienakart duodavau kai prase bet vis kartodavau kad jus dideli neber pienuko, o man atrodo jis ir tikrai dingo pastojus, tai labai ir nemelavau. Mazdaug per menesi nustojo prasyt visiskai. Sutarem kad gims sese vel bus pieno galesit gert. Pazada prisimine sesei gimus
bet pabande ir kazkaip nebenorejo.
Siek tiek ne taip issireiskiau... Sneketi reikia, be abejo, nes tie pypliukai kuo puikiausiai viska supranta ir susitarti imanoma 
As galvojau apie tai, kad nereiketu to spaudimo (nujunkymo) uztesti pusmeti ar dar ilgiau...
Jei visa pusmeti irodinesim vaikui, kad jis jau didelis ir MP jam nebereikia, bet...zindysim, idomu kaip jis jausis? Ir kiek to pasitikejimo mamos zodziais beliks?
As tik siaip - bandau isivaizduoti save tokioje (nesekmingo nujunkymo) situacijoje. Is salies, be abejo, visada viskas gerokai paprasciau...
As galvojau apie tai, kad nereiketu to spaudimo (nujunkymo) uztesti pusmeti ar dar ilgiau...Jei visa pusmeti irodinesim vaikui, kad jis jau didelis ir MP jam nebereikia, bet...zindysim, idomu kaip jis jausis? Ir kiek to pasitikejimo mamos zodziais beliks?
As tik siaip - bandau isivaizduoti save tokioje (nesekmingo nujunkymo) situacijoje. Is salies, be abejo, visada viskas gerokai paprasciau...
Sveikos, nesu tikra ar čia pataikiau, gal reikėtų rašyti į kokią vaikų miego temą, bet kadangi reikalas liečia pusantrų metų MP geriantį ir nežadadantį jo atsisakyt vaikiną, pamaniau, kad gal jūs mane geriau suprasit.
Reikalas tas, kad mane labai išvargino naktinis žindymas, nors apskritai nujunkyti poreikio dar nejaučiu. norėčiau, kad pienelis liktų tik dienai, rytui ir vakarui, o naktį kaip nors išmoktume išmiegoti be pienuko. Dabar situacija tokia, kad vaikinas naktį prabunda maždaug kas valandą - pusantros, kadangi miega su manim ir vyru bendroje lovoje, iškart prabudęs susirandą krūtį ir taip nusmenga atgal į miegelį. Žinau, kad tai įprastas žinvdomų ir su mama miegančių vaikų elgesys, ir viskas būtų gerai, bet laiks nuo laiko užeina tokie periodai kai jis naktį ne ramiai sau nusminga prie krūties, o ištisai kuičiasi, laipioja per mane nuo vienos krūties prie kitos, rankute čiupinėja ir žnaibo kitą spenelį, žodžiu net ir su papu nesimiega jam (o man, visai žnaibomai ir maigomai, juo labiau). tokia situacija perša mintį, kad nei man nei jam miegojimas kartu su papu nebėra tinkamiausia išeitis. vis labiau kirba mintis mokyti užmigti vieną ir krautyti į lovelę.
Norėjau paklausti, ar kam buvo panaši sutuacija, ir ar pavyksta suderinti savarankišką užmigimą ir išmiegojimą visą naktį su žindymu kitu paros metu
Reikalas tas, kad mane labai išvargino naktinis žindymas, nors apskritai nujunkyti poreikio dar nejaučiu. norėčiau, kad pienelis liktų tik dienai, rytui ir vakarui, o naktį kaip nors išmoktume išmiegoti be pienuko. Dabar situacija tokia, kad vaikinas naktį prabunda maždaug kas valandą - pusantros, kadangi miega su manim ir vyru bendroje lovoje, iškart prabudęs susirandą krūtį ir taip nusmenga atgal į miegelį. Žinau, kad tai įprastas žinvdomų ir su mama miegančių vaikų elgesys, ir viskas būtų gerai, bet laiks nuo laiko užeina tokie periodai kai jis naktį ne ramiai sau nusminga prie krūties, o ištisai kuičiasi, laipioja per mane nuo vienos krūties prie kitos, rankute čiupinėja ir žnaibo kitą spenelį, žodžiu net ir su papu nesimiega jam (o man, visai žnaibomai ir maigomai, juo labiau). tokia situacija perša mintį, kad nei man nei jam miegojimas kartu su papu nebėra tinkamiausia išeitis. vis labiau kirba mintis mokyti užmigti vieną ir krautyti į lovelę.
Norėjau paklausti, ar kam buvo panaši sutuacija, ir ar pavyksta suderinti savarankišką užmigimą ir išmiegojimą visą naktį su žindymu kitu paros metu
QUOTE(applegarden @ 2011 07 26, 14:15)
Norėjau paklausti, ar kam buvo panaši sutuacija, ir ar pavyksta suderinti savarankišką užmigimą ir išmiegojimą visą naktį su žindymu kitu paros metu
Lygiai taippat gyvename ir mes
QUOTE(ast_alaus @ 2011 07 26, 17:18)
na tai sveiki, kolegos
o tokiu kuitimosi/žnaibymųsi ir lmamos maigymo naktų irgi būna?
