QUOTE(madrugada @ 2011 03 12, 22:07)
S. Oksanen. Valymas. Bijojau, kad bus kokia nedaili dokumentika apie prostituciją, bet klydau. Daug apie karą, sovietinius laikus ir išlikimą. Ganėtinai artima istoriškai. ir apskritai, labai džiaugiuos, kai tokios knygos pasirodo Vakarų pasaulyje

Patiko pats romano stilius, įtaigus, sunkus, bet ne varginantis, lengviau skaitoma nei Stalins kyr (Stalino karvės). Gera knyga.
Ir aš perskaičiau
Sofi Oksanen "Valymą". Nepalioviau spėlioti kiek tokių (panašių) knygų yra parašyta Lietuvoj, Latvijoj ar Estijoj. Gal nė viena nebuvo tokia gera kaip ši, užtat smagu kad pagaliau mums labai skaudi trėmimų tema nuskambėjo plačiau.
Man šita knyga yra apie stiprias moteris, kurios laiko pasaulį

. Vyrai - na jie žaidžia karą, taiką, politiką o moterys gyvena, rūpinasi jais ir savim ir namais. Ir ta šalim, už kurią gal taip aršiai ir nekovoja, tik tiesiog gyvendamos ir gimdydamos vaikus prisideda prie jos išlikimo.
Sakyčiau, visi vyrai knygoje yra antiherojai. Nepajutau autorės palankumo nė vienam vyriškam personažui. O abiejų pagrindinių moterų istorijos labai gražiai atskleistos, visi jų abejotini ir gal net nepriimtini pasirinkimai aprašyti be jokios isterikos, tiesiog - kaip tos akimirkos padiktuoti sprendimai. Ypač šiltai vaizduojama Zara, jaunesnioji herojė, gerokai nuskriausta gyvenimo, kuri nebežiūri žmonėms į akis. Per susitikimą knygų mugėje autorė sakė kad dideles traumas patyrę žmonės nežiūri kitiems į akis (beje, pati Oksanen irgi retai žiūri kitiems į akis).
Man ši knyga nebuvo lengva. Nors parašyta be perdėto dramatizavimo, vis tiek neįmanoma ramiai skaityti apie tokius skaudžius išgyvenimus, apie aplinkybių padiktuotą žiaurumą, apie žmonių, patyrusių drauge dideles kančias susvetimėjimą, net ir apie tą meilę, stipresnę už tave patį.
Graži knyga, svarbi knyga.
Ją beskaitant praturtėjo ne tik mano vaizduotė, bet ir lietuvių kalba. Sužinojau naują lietuvišką žodį - "kužėti". Gražus žodis, retas, tik aš jo nebekenčiu po "Valymo", nes redaktorė sugebėjo jį įkišti į kiekvieną puslapį, ir ne po kartą, o bent po tris

. Baigsiu palinkėjimu - mieli redaktoriai, neleiskite jūsų mėgstamiems žodžiams pernelyg gausiai "kužėti" redaguojamų knygų puslapiuose

. Ačiū

.