Knygų skaitytojų klubas, 73 tema

Mano skaitymai tai vis dar apie Irana sukasi. Jau beveik ipusejau "Cenzuruota iranietiska meiles istorija". Ir siandien ryte olandiskam zurnale radau interviu su Kader Abdolah, "Mecetes namu" autoriumi. Jei kam butu idomu, galeciau isversti ir ideti i musu svetaine

"Iranietiska meiles istorija", beje, skaitosi geriau negu tikejausi Ir vis pagaunu save galvojant, kad mums, iseiviams is buvusios TSRS, daug lengviau suprasti cenzura ir poreiki rasytojui kalbeti Ezopo kalba, norint kad knyga pasiektu skaitytojus, negu vakarieciai, uzauge demokratinej visuomenej, kur esi laisvas sakyti ir rasyti ka nori. Tik ta iranietiska cenzura tokia jau sveiku protu nesuvokiama atrodo... Siaip tai baisiai megstu tokias knygas, "is vidaus" parodancias kitokia kultura, kitoki mastyma. Labai idomu

Domintų. Ypač dėl "Ezopo kalbos" .
Dolitle, prašyčiau atkreipti dėmesį, kitąkart rašant pageidavimus "N" leidyklai.

Dėkui Stengiuosi, bet kol kas nesiseka

gal imbiero arbatytes: http://www.gaspadine...ero_arbata.html

Sveik !

labai netgi domintu

Sveikos Įkišu ir aš nosį prisiduoti Šiaip nieko įpatingo neperskaičiau.

Ani McKay "Gimdymo namai". Kiek pamenu dauguma jau skaitėte ir dauguma labai gyrėte. Man asmeniškai nebuvo knyga woooow. Galbūt po tiek liaupsių kažko per daug iš jos tikėjausi. Man tai tiesiog buvo nebloga, lengva savaitgalio knyga iš serijos Tarp mūsų mergaičių

Michel Houellebecq "Platforma". Šios knygos tikriausiai niekam nesiryžčiau rekomeduoti dėl atvirų sekso scenų, kurių šioje knygoje yra daug, netgi labai daug Ir taip smulkiai ir detaliai viskas aprašyta Šiaip pasiėmusi skaityti šią knygą iš jos nieko gero nesitikėjau. Ai galvojau bus eilinis skaitaliūkštis. Bet visgi ji man patiko Nėra šedervras, bet buvo įdomu paskaityti. Knygoje pasakojama apie vidutinio amžiaus vienišą vyriškį, kuris po tėvo mirties išvyksta į kelionę po Tailandą. Gamta ir kultūra Tailande jam ne itin rūpi, jis daugiau ieško kūniškų malonumų ir to net neslepia. Kelionės metu susipažįsta su mergina, kurią įsimyli. Atrodytų kaip ir banalu, bet visgi autorius parodo, kad žmogui ne vien tik kūniški malonumai rūpi, kad jis visgi ieško prasmės gyvenime, ieško meilės ir nori būti laimingas bei mylimas. Taip pat nemažai pasakojma apie turizmo verslo užkulisius. Aš jais patikėjau, nes pačiai yra tekę matyti, kaip kavinėse jaunutės tailandietės graibsto iš gatvių vyriškius, o pagyvenęs vienišas vokietis su jauna tailandiete veišbutyje nieko nestebina. Biznis yra biznis. Apie Patpongo gatvės pramogas jau net nedrįsiu rašyti

Ir aš perskaičiau Sofi Oksanen "Valymą". Nepalioviau spėlioti kiek tokių (panašių) knygų yra parašyta Lietuvoj, Latvijoj ar Estijoj. Gal nė viena nebuvo tokia gera kaip ši, užtat smagu kad pagaliau mums labai skaudi trėmimų tema nuskambėjo plačiau.
Man šita knyga yra apie stiprias moteris, kurios laiko pasaulį . Vyrai - na jie žaidžia karą, taiką, politiką o moterys gyvena, rūpinasi jais ir savim ir namais. Ir ta šalim, už kurią gal taip aršiai ir nekovoja, tik tiesiog gyvendamos ir gimdydamos vaikus prisideda prie jos išlikimo.
Sakyčiau, visi vyrai knygoje yra antiherojai. Nepajutau autorės palankumo nė vienam vyriškam personažui. O abiejų pagrindinių moterų istorijos labai gražiai atskleistos, visi jų abejotini ir gal net nepriimtini pasirinkimai aprašyti be jokios isterikos, tiesiog - kaip tos akimirkos padiktuoti sprendimai. Ypač šiltai vaizduojama Zara, jaunesnioji herojė, gerokai nuskriausta gyvenimo, kuri nebežiūri žmonėms į akis. Per susitikimą knygų mugėje autorė sakė kad dideles traumas patyrę žmonės nežiūri kitiems į akis (beje, pati Oksanen irgi retai žiūri kitiems į akis).
Man ši knyga nebuvo lengva. Nors parašyta be perdėto dramatizavimo, vis tiek neįmanoma ramiai skaityti apie tokius skaudžius išgyvenimus, apie aplinkybių padiktuotą žiaurumą, apie žmonių, patyrusių drauge dideles kančias susvetimėjimą, net ir apie tą meilę, stipresnę už tave patį.
Graži knyga, svarbi knyga.
Ją beskaitant praturtėjo ne tik mano vaizduotė, bet ir lietuvių kalba. Sužinojau naują lietuvišką žodį - "kužėti". Gražus žodis, retas, tik aš jo nebekenčiu po "Valymo", nes redaktorė sugebėjo jį įkišti į kiekvieną puslapį, ir ne po kartą, o bent po tris . Baigsiu palinkėjimu - mieli redaktoriai, neleiskite jūsų mėgstamiems žodžiams pernelyg gausiai "kužėti" redaguojamų knygų puslapiuose . Ačiū .

Skaičiau, bet šitas žodis kažkaip neužsifiksavo.

P.S.labai smagu skaityti tavo atsiliepimus

Michel Houellebecq skaičiau Lansarotę, taip pat niekam nerekomenduočiau dėl tos pačios priežasties. Nors tokios scenos manęs nebaido, bet labai jau vulgariai aprašyta. Prie tokių vulgarščinų priskirčiau ir Žavius nevykėlius. Šitos knygos nė neperskaičiau iki galo.

Matyt jūsų palinkėjimai padėjo - jau tikiu, kad gyvensiu
Ir dar pasimsiu nedarbingumo lapelį, kad galutinai išsisveikčiau, ir... skaitysiu, skaitysiu, skaitysiu

būtinai pasiimk, nes jei tik šiandien įtikėjai, kad gyvensi, tai darbinga artimiausiom dienom tikrai nebūsi.

aš irgi niekam nesiryžčiau rekomenduoti Platformos, bet ne dėl sekso scenų, o dėl tos apokaliptinės nesąmonės pabaigoje. labai neskaniai susiskaitė