Nušvitęs? Nušvitusi?

Na, Akiane tas nušvitimas buvom berods 4 m. Ji su visa šeima LT bus tris mėnesius, tad susitikimų bus pakankamai.

Cirkas yra nusimauti kelnes per galvą, o ne savikritiškai vertinti save. Galit ir nesutikti, bet kai pabūni prie vos ne mirštančio žmogaus, kai išeini iš palatos ir žinai, kad galbūt paskutinį sykį persimetei švelniais žodžiais, tada išėjus į saulę, į gaivų orą pasijunti visas čia ir dabar, kad visi 'nušvitimai' praranda bet kokią prasmę. Gyventi reiktų čia ir dabar, su tais, kas šalia, būti dabarties akimirkoj ir reaguoti iš jos spontaniškai, o ne ieškoti, ko nepametus.

Gerai Vanduo rašo- kas pasakys, kad kažkas nušvitęs? Tik pats "nušvitęs"
Jei jau neina žmogui kitaip išsiskirti, tai pristatys jis save taip, plius dar garantuotai užsidirbs iš paskaitų, seminarų

Mūsų protui atrodo, kad tas nušvitimas tai kažkoks stabilus taškas, kurį radus, pasiekus viskas keičiasi. Labai abejoju. Juk ir dzen patarlė yra, kad "ir toliau kapojamos malkos, ir toliau nešiojamas vanduo".

butent, ir toliau kapojamos malkos.
ir toliau sedesit prie ligonio, ir jausites cia ir dabar ne isejus i saule, o visur ir visada. kai sakysit svelnius zodzius paskutini karta, pirma karta, kai pyksit, kai baisesites, kai kaposit malkas. ir nereikes kazkokiu ypatingu salygu - nereikes iseit i saule, akd jaustumetes cia ir dabar - nereikes but pasedejus prie ligonio ir but sujaudintai, etc etc.
ta ramybe ir 'cia ir dabar' bus visada.
nusvisti ir yra buti cia ir dabar.

net nezinot kokios rytoj 6 valanda busit nuotaikos, nezinot ar rytoj lis, o kad nenusvisit - zinot. kaip seime.

Galim lažintis, kad rytoj , net dar ir poryt būsiu nenušvitusi
Ką reiškia nušvisti jūs galit sužinoti ir mums pasakyti tik tada, kai pati nušvisit. Šiuo metu jūs kartojat tai, ką kažkur išgirdot, perskaitėt.
Juk tas pats Buda kalbėdamas savo mokiniams nusiskynė saują lapų nuo medžio, parodė ir pasakė, kad šiuo metu jis jiems duoda tik tiek žinių, kiek laiko lapų, nors pats suvokia tiek, kiek ant medžio yra lapų, turbūt skaitėt tą istoriją, jei jau domitės.

Štai kur pasakyta širdim... Štai kur pasakyta "nušvitusio" žmogaus. Nejau temos autorė to nepastebėjo?
Tai ir yra Nušvitimas. Ypatingas. Atnešantis Buvimo Pasitenkinimą, įprasminantis Buvimo Palaimą.
Be rėmų

Oi, ačiū už saldainį Iš tikrųjų, nors mano nuomonė yra grynai tokia, kaip parašiau, tačiau šitie žodžiai yra mano šiek tiek pažįstamo stipraus jogo. Šis žmogus paprastas kaip 2 litai, neišsiskiriantis iš kitų, apie save niekada nepasakytų, kad jis nušvitęs, jis vis tvirtina, kad pats pilnas trūkumų, tačiau jis toks stiprus vidumi, visada supranta, pataria, palaiko. Būna, išskystu ir pasiguodžiu. O jis trumapai drūtai:"Suprantu. Medituok'. Ir viskas. Bet tai iš tiesų be galo daug.

Dar pridursiu šiek tiek. Prisiskaitom populiarių dabar knygų, paskaitų ir einam iš proto dėl kažko, kad ir dėl tų pačių čakrų, aurų, nušvitimų. Tik ar verta paitikėti pop kultūros rašliava?

Buti pilnam trukumu nesipriesina su buvimu nusvitusiam.

is kur tokia keista nuostata, kad kai nusvinti iskart tampi sventas ir visuotinis geradaris (?)


aisku, viskas teoriskai. aisku, tik pasiskaiciau ir pasiklausiau. jeigu pati buciau nusvitus nerasineciau ieskodama nusvitusio zmogaus, jeeez

Kai suprasime,kodėl esame čia ir dabar,nebereiks IEŠKOTI nei nušvitimo,nei nušvitusių,o dabar-yra,kaip yra...o iš kur pyktis rašinėjant....

Aš šią akimirką jaučiuosi nušvitusi. Turėjau gerą dieną, padariau gerų dalykų kitiems, dabar suvalgiau lėkštę manų košės, pilve šilta ir... apskritai gera... Ir toks gražus saulės spindulių pluoštas, parausvinęs penkiaaukščius, kuriuos matau pro langą...

aš laukiu rutojaus, ryt nušvisiu ateis draugė ir gersim vyno

Kai kalbama apie pojūčius yra naudinga skirti. Arba jaučiate arba kalbate.
Tai dvi priešingos funkcijos nesuderinamos vienu ir tuo pačiu metu.
Būna, kad žmogus patyrė kažkokią kokybišką samonės būseną ir paskui kalba apie tai, kiti net visą gyvenimą. Todėl ir kalba, kad tai jo gyvenime retenybė ir jau nebeturi, prarado.

Kalbama apie deficitą, niekas nekalba apie tai kas savaime, įprasta. Tuo yra gyvenama tai naturali egzistencija. Argi kas sureikšmina puodelį iš kurio kasdien geria arbatą, ne tai savaime, natūralu, įprasta gyvenimo kasdienybė. Sureikšminama ir padaroma įpatinga iš to kas yra neįprasta, retenybė arba to žmogus neturi. Todėl ir vertybė, todėl ir daug kalbama nes jau nebejaučiama, neturima.
Neveltui yra sakoma, kad mylintis tyli. Jei pradėsi kalbėti apie tai kaip smarkiai myli iškarto prarasi meilės būseną. Įsijungia visškai priešinga funkcija. Dažnai būna šeimoje kai sutuoktinis pradeda klausti: ar tu mane dar myli? Tokie klausimai atsiranda tuomet kai meilės jau nebėra. Kai meilė buvo tokie klausimai nekildavo nes buvo pajauta ir viskas aišku be žodžių, užtenka tik žvilgsnio.

Tai naudinga apmastyti, kad neapgaudinėti savęs ir kontaktuojant su kitu žmogumi čia ir dabar atskirti. Pavyzdžiui.; senovėje Dzen meistrai trenkdavo mokiniui su bambuko lazda per galvą jei jis žiūrėdamas į medį ar dangų pradėdavo kalbėti: kaip gražu! Meistro neapgausi jis žino, kad kalbėjimas užmuša tai ką tuo metu jauti. Leptelėjai žodį ir praradai. Nes įsijungia visiškai priešinga funkcija – intelektas. Kad išjungti intelektą ir gražinti į jutimus, meistras kirsdavo su lazda per galvą. Žinoma, šis metodas irgi nekontaktiškas, o šiuolaikiniam žmogui tuo labiau. Jam reikia viską paaiškinti, sudėlioti, sukramtyti bet susiduriama su kita problema: žodžiai yra per daug skurdu, o dažnai ir neįmanoma išreikšti jais kai kurių dalykų.
Ir pagrindinė esmė, kad iš žodžių atgal į kokybišką samonės būsena nėra atgal kelio, nėra metodikos. Gali viską suprasti o būsenos taip ir negauti. Todėl rytų vienuolynuose yra sakoma: << žinantis miręs>>. Na, galima paskaitas skaityti universitete apie meilę o meilė būsenos taip ir neragauti. Žinių ir kalbų labai daug o viduje tuščia nėra esmės - miręs...

Limpopo, manau, kad zinau apie ka jus kalbate. Po sunkiu ir skaudziu paiesku kaip buti, patyriau blyksni (nusvitimo, tustumos, ar samones, nzn), kuris tapo kertiniu momentu mano gyvenime. Tai buvo sukretimas, po kurio skraidziau is laimes.
Manau, kad yra ir daugiau zmoniu tai patyrusiu, tik vertindami savo patirti, tiesiog vengia apie tai smulkiai sneketi (Vandens postai apie tai labai taiklus) . Zinau, kad busiu puolama, bet atsikirtineti neturiu nei noro, nei laiko Beje, as nieko nevartoju
Peace