Dvasinės ligų atsiradimo priežastys- 6

#361
QUOTE(Rūta Mėta @ 2011 04 05, 11:38)
Galiu padėti ax.gif Labai  švariai nuplaukite kelias bulves, nuskuskite ir lupenas Vis dėlto- draugėmis netapote...Daug metų keitėte savo požiūrį į Ją, bet ne ji į Jus.
Be to- prabėgę daug metų daug ką išgydo, arba nebelieka ką gydyti : rolleyes.gif


Klysti- pasikeitė ir jos požiūris į mane. Ir tada, kai man buvo labai sunku, ji, o ne mano mama man ištiesė pagalbos ranką...
Atsakyti
#362
QUOTE(ugzzy @ 2011 04 05, 12:42)
Nors mano vaikai dar maži,sūnui dar 4 m,bet aš kai pagalvoju,kad jis kažkada ves,įsimylės,pajaučiu tokį pavydą blush2.gif ,kad jis atiteks kitai lotuliukas.gif 

kaip keista. Turiu du sūnus ir jau nemažus, bet aš kaip tik galvoju, kokias jie žmonas turės, kaip gyvens, kaip į svečius ateis. Aš noriu, kad jie turėtų žmonas. Visai jokio pavydo nejaučiu.
Atsakyti
#363
QUOTE(gryda @ 2011 04 05, 12:28)
kaip keista. Turiu du sūnus ir jau nemažus, bet aš kaip tik galvoju, kokias jie žmonas turės, kaip gyvens, kaip į svečius ateis. Aš noriu, kad jie turėtų žmonas. Visai jokio pavydo nejaučiu.


Na, bus gerai, jei jie tas žmonas apskritai turės, o ne su viena metus pagyvens, su kita pusantrų...
Atsakyti
#364
QUOTE(gryda @ 2011 04 05, 12:28)
kaip keista. Turiu du sūnus ir jau nemažus, bet aš kaip tik galvoju, kokias jie žmonas turės, kaip gyvens, kaip į svečius ateis. Aš noriu, kad jie turėtų žmonas. Visai jokio pavydo nejaučiu.

aš ir to noriu,bet kai pagalvoju,kad ją turės,kažkokį kirminą jaučiu,todėl stengiuosi galvoti,kad jis turės gražią šeimą,vaikus,bus laimingas, o to aš ir linkiu savo vaikams mirksiukas.gif Todėl ir sakau,kad dirbu su savim. Su savo mintimis.

O į temą,tai noriu paklaust,kodėl žmonės anksti pražyla (na, žinau atvejį 27 m gerokai pražilus)?
Atsakyti
#365
Durna galva nei žyla, nei plinka.
Žili plaukai-praleistos progos.

Čia iš visaliaudinių pasakymų, bet kai įsiklausai, tai "racijos" yra.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Saron: 05 balandžio 2011 - 12:52
#366
Nepamirškime vieno dalyko: Visi jūsų šeimoje turi anytos kraujo, jos karminį palikimą, giminės "bagažą", tik ne jūs! Nesąmoningai bet dažnai anytos ar uošvės laiko Jus svetimomis, ir jos visiškai teisios. Islamo tikėjime labai aiški marčios ar žmonos pozicija, kurią galima laisvai užmėtyti akmenimis ar kitaip atsikratyti. Visai kas kita jos vaikai, kurie jau yra Šeimos nariai ir yra neliečiami. Taigi nesutarti su savo anyta jokia ne karminė problema, nes jūsų vaikai vistiek jau turės visai kitą ryšį su ja, ir labai didelį ir artimą. Manau, kad pakeisti požiūrį į sunkiai bendraujančią anytą, yra ne kas kitas, kaip prisitaikymas prie jos. Esame tik tarpininkės tarp jos ir jos anūkų. Būna taip, kad su anyta ar uošve negalime susikalbėti, ar tiesiog jos nekenčiame, o žiūrėk vaikams- ji puiki močiutė, maloni ir mylinti. Savas kraujas daro savo.
Džiaugiuosi už visas, kurioms pasisekė ir turi ar turės supratingas ir mielas anytas rolleyes.gif Atsitiktinai sutikti gyvenime savo dūšiai artimą žmogų (vyro dėka), tikras stebuklas. Ir pačios nebūkim pabaisom blush2.gif
Atsakyti
#367
QUOTE(vaižgantė @ 2011 04 05, 13:46)
Na, bus gerai, jei jie tas žmonas apskritai turės, o ne su viena metus pagyvens, su kita pusantrų...

na bus matyt. O gal jie ims pavyzdį iš tėvų ax.gif
lotuliukas.gif optimistė aš.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo gryda: 05 balandžio 2011 - 13:05
#368
QUOTE
Nesąmoningai bet dažnai anytos ar uošvės laiko Jus svetimomis, ir jos visiškai teisios. Islamo tikėjime labai aiški marčios ar žmonos pozicija, kurią galima laisvai užmėtyti akmenimis ar kitaip atsikratyti. Visai kas kita jos vaikai, kurie jau yra Šeimos nariai ir yra neliečiami. Taigi nesutarti su savo anyta jokia ne karminė problema, nes jūsų vaikai vistiek jau turės visai kitą ryšį su ja, ir labai didelį ir artimą. Manau, kad pakeisti požiūrį į sunkiai bendraujančią anytą, yra ne kas kitas, kaip prisitaikymas prie jos. Esame tik tarpininkės tarp jos ir jos anūkų

Aš lygiai taip pat laikau ją svetima. tease.gif Nors kartais jos pagalba būna tikrai nuoširdi. Aišku norėdama aš galėčiau "išversti" savaip: tipo padeda, nes aš jos sūnaus žmona, vaikų motina. ax.gif Bet argi aš nepriimu pagalbos iš kitų svetimų (draugai, bendradarbiai ir pan.). Prisitaikyti ne visada yra blogai, jei prisitaikoma nepaminant savęs, savo interesų, nekenkiant sau ( čia gal sakyčiau labiau suprasti, nei prisitaikyti). O vaikai labai jaučia, kas yra nuoširdus, kas tik apsimeta. Jei vaikai myli, vyras myli ir gerbia, aš gal irgi galiu paieškoti savyje pradžioj bent pagarbos jausmo tam žmogui g.gif
Atsakyti
#369
QUOTE(Rūta Mėta @ 2011 04 05, 15:01)
Nepamirškime vieno dalyko: Visi jūsų šeimoje turi anytos kraujo, jos karminį palikimą, giminės "bagažą", tik ne jūs! Nesąmoningai bet dažnai anytos ar uošvės laiko Jus svetimomis, ir jos visiškai teisios. Islamo tikėjime labai aiški marčios ar žmonos pozicija, kurią galima laisvai užmėtyti akmenimis ar kitaip atsikratyti. Visai kas kita jos vaikai, kurie jau yra Šeimos nariai ir yra neliečiami. Taigi nesutarti su savo anyta jokia ne karminė problema, nes jūsų vaikai vistiek jau turės visai kitą ryšį su ja, ir labai didelį ir artimą. Manau, kad pakeisti požiūrį į sunkiai bendraujančią anytą, yra ne kas kitas, kaip prisitaikymas prie jos. Esame tik tarpininkės tarp jos ir jos anūkų. Būna taip, kad su anyta ar uošve negalime susikalbėti, ar tiesiog jos nekenčiame, o žiūrėk vaikams- ji puiki močiutė, maloni ir mylinti. Savas kraujas daro savo.
Džiaugiuosi už visas, kurioms pasisekė ir turi ar turės supratingas ir mielas anytas rolleyes.gif Atsitiktinai sutikti gyvenime savo dūšiai artimą žmogų (vyro dėka), tikras stebuklas. Ir pačios nebūkim pabaisom blush2.gif



Manau Jūs painiojate du skirtingus dalykus, kraujo ryšys tai ne tas pat, kaip karminis ryšys. Karmiškai susiję žmonės gali būti ne tik šeimos nariai, giminaičiai, bet ir bendradarbiai, kaimynai, apkskritai bet kurioje pasaulio šalyje gyvenantys žmonės.
Ir giminėje gali būti žmonės svetimi, o sutiktas visai atsitiktinai žmogus daug artimesnis už giminaitį. smile.gif
Atsakyti
#370
Kaip idomiai cia prikalbejot apie anytas kol po smelio deze pasikapsciau smile.gif kiekviena posta po kelis kartus perskaiciau, nes anyta man neissprestas uzdavinys, ir sprendimo budu nerandu. As jos niekuo nekaltinu, nesmerkiu, galiu tuoj pat nurasyt uzmarsciai viska kas buvo, jei tik iseitu nuo siandienos sutart kitaip. Bet, vis pamatau, kad i istorija irasomi nauji faktai. ir kas abidniausia jog problemos ieskomos ten kur ju nera unsure.gif suprantu ja tikrai, nes kaip Ugzzy, irgi jau dabar neisivaizduoju kaip reikes i suaugusiu sunu gyvenima nesikist jei matysiu jog meile akla ar panasiai blush2.gif biggrin.gif O laukia smagumas po kiek metu cool.gif
O kol kas gaila man, kad nepavyksta su anyta susidraugaut, juk tikrai maloniau butu siltai bendraut, o ne uzsidejus dirbtines sypsenas ir su akmeniu uzanty ir galvot ar vel bereikalingai nesusirgsim...
Atsakyti
#371
QUOTE(ugzzy @ 2011 04 05, 13:49)


O į temą,tai noriu paklaust,kodėl žmonės anksti pražyla (na, žinau atvejį 27 m gerokai pražilus)?


Aha įdomu biggrin.gif man truputi daugiaum, bet per paskutinius metus labai pražilau

QUOTE(Rūta Mėta @ 2011 04 05, 14:01)

Džiaugiuosi už visas, kurioms pasisekė ir turi ar turės supratingas ir mielas anytas rolleyes.gif Atsitiktinai sutikti gyvenime savo dūšiai artimą žmogų (vyro dėka), tikras stebuklas. Ir pačios nebūkim pabaisom blush2.gif


aš tai manau, kad esu labai gera marčia, tai mano ir anyta labai gera biggrin.gif
Atsakyti
#372
QUOTE(ugzzy @ 2011 04 05, 12:42)
nesistenk jos pakeisti,geriau pakeisk požiūrį į ją mirksiukas.gif nuo to tau tik palengvės,o ir santykiai pasikeis. Tiesiog leisk sau suprasti,kad ji yra tavo vyro MAMA,ji jį myli,greičiausiai (ne)sąmoningai jį laiko dar savo mažiuku berniuku biggrin.gif ji jaučiasi nuskriausta,kad jos mylimas sūnelis atiteko kitai moteriai,ji gal įsivaizduoja,kad jis jau jos nemyli,nes myli tik tave.Mamai sunku paleisti savo vaiką,o ypač sūnų. Todėl ji visokiais būdais stengiasi išlikti svarbi jo gyvenime,todėl nuolat elgiasi taip,kad jūs liekat įžeista ir sumenkinta.  Pasikalbėkit su ja, pasakykit vyrui,kad jis su mama pakalbėtų,kad leistų jai suprasti,kad ji jo mama,o jūs žmona-ir abi esat jam svarbios,ir  mylimos,tik ta meilė juk skiriasi jums abiems rolleyes.gif

p.s.žinokit visoms mamoms labai sunku "atiduoti" savo sūnų kitai moteriai -marčiai, bet lygiai taip pat sunku ir tėvui "atiduodant" savo dukrą kitam vyrui-žentui smile.gif

Nors mano vaikai dar maži,sūnui dar 4 m,bet aš kai pagalvoju,kad jis kažkada ves,įsimylės,pajaučiu tokį pavydą blush2.gif ,kad jis atiteks kitai lotuliukas.gif  už tai jau dabar su tuo "dirbu", kad ateity neturėčiau problemų su marčia.
Ir visai kitaip jaučiuosi,kai galvoju,kai dukras tekės,nejaučiu to priešiškumo,o mano vyrui atvirščiai,sako neišleisiu dukros iki 30m niekur lotuliukas.gif  lotuliukas.gif

Dėl sūnaus 4u.gif O va dėl vyro schmoll.gif Jo painioti į šiuos reikalus nereikėtų. Paprastai jie nemėgsta būti tarpininkais tarp mamos ir žmonos. Vyrai sunkiai suvokia moteriškus santykių reikalus, ir dažniausiai pasakys, kad Jūs perlenkiate. Kaip manote, ką jis pasirinktų esant rimtam reikalui g.gif Mama- viena ir nepakeičiama, o va žmona...
Atsakyti