QUOTE(Azija @ 2011 04 04, 21:24)
Kad as zinociau kaip ta padaryt

kol kas visi bandymai susitaikyt neduoda vaisiu... Bet as nepasiduosiu
Be to, as su ja nesibaru, gana pasiklausyt ka ji galvoja, ir to uz uztenka. Nors kartais jauciuos liekanti kvailio vietoj, kad nesiteisinu, neirodineju savo tiesos
nesistenk jos pakeisti,geriau pakeisk požiūrį į ją

nuo to tau tik palengvės,o ir santykiai pasikeis. Tiesiog leisk sau suprasti,kad ji yra tavo vyro MAMA,ji jį myli,greičiausiai (ne)sąmoningai jį laiko dar savo mažiuku berniuku

ji jaučiasi nuskriausta,kad jos mylimas sūnelis atiteko kitai moteriai,ji gal įsivaizduoja,kad jis jau jos nemyli,nes myli tik tave.Mamai sunku paleisti savo vaiką,o ypač sūnų. Todėl ji visokiais būdais stengiasi išlikti svarbi jo gyvenime,todėl nuolat elgiasi taip,kad jūs liekat įžeista ir sumenkinta. Pasikalbėkit su ja, pasakykit vyrui,kad jis su mama pakalbėtų,kad leistų jai suprasti,kad ji jo mama,o jūs žmona-ir abi esat jam svarbios,ir mylimos,tik ta meilė juk skiriasi jums abiems
p.s.žinokit visoms mamoms labai sunku "atiduoti" savo sūnų kitai moteriai -marčiai, bet lygiai taip pat sunku ir tėvui "atiduodant" savo dukrą kitam vyrui-žentui
Nors mano vaikai dar maži,sūnui dar 4 m,bet aš kai pagalvoju,kad jis kažkada ves,įsimylės,pajaučiu tokį pavydą

,kad jis atiteks kitai

už tai jau dabar su tuo "dirbu", kad ateity neturėčiau problemų su marčia.
Ir visai kitaip jaučiuosi,kai galvoju,kai dukras tekės,nejaučiu to priešiškumo,o mano vyrui atvirščiai,sako neišleisiu dukros iki 30m niekur