QUOTE(Matrioskina @ 2011 03 06, 14:48)
DURA, o jei su tuo meiluziu iklimpsi rimtai, kas tada?
Tada teks kažkaip išklimpt
, arba toliau klimpt
QUOTE(Dite25 @ 2011 03 06, 15:36)
Labai sunku išklimpt žinokit. Iš patirties sakau.
Ačiū, panelės:)
Dar kol kas nieko nenusprendžiau, gal ne viskas dar taip beviltiška...
Vakar pakalbėjau su drauge (buvome koncerte), ji man kažkaip pametėjo mintį, kad žmonių santykių krizė yra dviejų kaltė. Negali būti kaltas tik kuris nors vienas.
Jeigu vyras kažką ir susirado, vadinasi, jam su manimi nėra gerai, jeigu reikia kitų - jeigu tikrai kažką susirado ar yra pakeliui į tai?
O gal gerai, tiesiog užsisėdėjome vienas šalia kito, tapome perdaug "savi", nebestebiname, trūksta naujų įspūdžių. Man irgi trūksta.
Tai kodėl jam nesuteikus progos? Juk myliu jį, tai kodėl turiu riboti? Gal ir keistai skamba, bet gerai pažįstu savo vyrą, pririšti jo dirbtinai prie savęs nepajėgčiau. Nesileistų. Jis labai smalsus, energingas, mėgstantis naujoves, pokyčius, yra lengvai bendraujantis...Gyventų su manimi sukandęs dantis, o vieną dieną susirinktų daiktus ir išeitų arba nuolat pyktumėmės, arba nuolat man meluotų. To nenoriu.
Šiandien galva švari ir emocijos kažkur nuslinko. Bandau susidėlioti mintis.
Skamba nelabai įtikinamai, bet tikrai pasistengsiu jo nespausti. Jeigu aš jam svarbesnė už tą moterį, jis pasirinkjs mane, gal ne šiandien, gal po kurio laiko (pasiganys ir grįš), o jeigu kita moteris įdomesnė, patrauklesnė už mane - pasirinks ją. Aš nieko čia nepadarysiu. Kaip priversti kitą mylėti tave? Neįmanoma.
Vyras nėra mano kūno dalis, o aš jo. Užsiimsiu "savo reikalais". Jeigu man kyla kartais mintys apie tai, kad įgrįso kasdienybė, kad trūksta naujumo, kad norisi nuotykių, kodėl to turi nesinorėti jam (todėl, kad jam "negalima"?).
Užteks kompleksuoti ir dūsauti. Turiu ką veikti ir kuo užsiimti, gal pavyks netapti užknisančia, kompleksuota, priklausoma nuo vyro ir jį nuolat persekiojančia žmona... Pagyvensim-pamatysism:)
Ką manot?
Dar kol kas nieko nenusprendžiau, gal ne viskas dar taip beviltiška...
Vakar pakalbėjau su drauge (buvome koncerte), ji man kažkaip pametėjo mintį, kad žmonių santykių krizė yra dviejų kaltė. Negali būti kaltas tik kuris nors vienas.
Jeigu vyras kažką ir susirado, vadinasi, jam su manimi nėra gerai, jeigu reikia kitų - jeigu tikrai kažką susirado ar yra pakeliui į tai?
O gal gerai, tiesiog užsisėdėjome vienas šalia kito, tapome perdaug "savi", nebestebiname, trūksta naujų įspūdžių. Man irgi trūksta.
Tai kodėl jam nesuteikus progos? Juk myliu jį, tai kodėl turiu riboti? Gal ir keistai skamba, bet gerai pažįstu savo vyrą, pririšti jo dirbtinai prie savęs nepajėgčiau. Nesileistų. Jis labai smalsus, energingas, mėgstantis naujoves, pokyčius, yra lengvai bendraujantis...Gyventų su manimi sukandęs dantis, o vieną dieną susirinktų daiktus ir išeitų arba nuolat pyktumėmės, arba nuolat man meluotų. To nenoriu.
Šiandien galva švari ir emocijos kažkur nuslinko. Bandau susidėlioti mintis.
Skamba nelabai įtikinamai, bet tikrai pasistengsiu jo nespausti. Jeigu aš jam svarbesnė už tą moterį, jis pasirinkjs mane, gal ne šiandien, gal po kurio laiko (pasiganys ir grįš), o jeigu kita moteris įdomesnė, patrauklesnė už mane - pasirinks ją. Aš nieko čia nepadarysiu. Kaip priversti kitą mylėti tave? Neįmanoma.
Vyras nėra mano kūno dalis, o aš jo. Užsiimsiu "savo reikalais". Jeigu man kyla kartais mintys apie tai, kad įgrįso kasdienybė, kad trūksta naujumo, kad norisi nuotykių, kodėl to turi nesinorėti jam (todėl, kad jam "negalima"?).
Užteks kompleksuoti ir dūsauti. Turiu ką veikti ir kuo užsiimti, gal pavyks netapti užknisančia, kompleksuota, priklausoma nuo vyro ir jį nuolat persekiojančia žmona... Pagyvensim-pamatysism:)
Ką manot?
QUOTE(Dura @ 2011 03 06, 19:56)
Ką manot?
Puikus planas. Tik kiek ilgai pavyks gyvent jo isikibus?
Laikina. Po kelių dienų vėl raudosit. Tada vėl bandysit nuteikti save pozityviai...
Nors man šį pozicija visai patinka. Pati negalėčiau taip. [QUOTE][/QUOTE]
Bandysiu. O ką aš galiu. Pagalvojau ramiai, ar taip, ar taip rezultatas būtų toks pat - jeigu norės -susiras kitą, norės - paliks mane...
Ką galiu padaryti? Nuolat jausti įtampą, persekioti ir įtarinėti jį, kankintis.
Esu tokia, kokia esu, o jis - toks, koks yra. Galima "šlifuoti kampus", taip ir darome karts nuo karto, kaip visos poros, bet iš esmės nepasikeisime.
Savo įtarinėjimais tik užknisiu.
Nors man šį pozicija visai patinka. Pati negalėčiau taip. [QUOTE][/QUOTE]
Bandysiu. O ką aš galiu. Pagalvojau ramiai, ar taip, ar taip rezultatas būtų toks pat - jeigu norės -susiras kitą, norės - paliks mane...
Ką galiu padaryti? Nuolat jausti įtampą, persekioti ir įtarinėti jį, kankintis.
Esu tokia, kokia esu, o jis - toks, koks yra. Galima "šlifuoti kampus", taip ir darome karts nuo karto, kaip visos poros, bet iš esmės nepasikeisime.
Savo įtarinėjimais tik užknisiu.
Vyrui jus galite likti "ta vienintele" namuose, bet jei vyras susiranda meiluze ir vis dar islaiko zmona, nereiskia, kad jis pasirinko jus.
Nelabai suprantu kam zmones tuokiasi, jei vienas kitam nepriklauso ir negali tiketis atsakomybes is savo partnerio. Neipareigojantiems santykiams izadu duoti nereikia. Neapgaudinekite saves.
Nelabai suprantu kam zmones tuokiasi, jei vienas kitam nepriklauso ir negali tiketis atsakomybes is savo partnerio. Neipareigojantiems santykiams izadu duoti nereikia. Neapgaudinekite saves.
QUOTE(Dura @ 2011 03 06, 20:56)
Ačiū, panelės:)
Užteks kompleksuoti ir dūsauti. Turiu ką veikti ir kuo užsiimti, gal pavyks netapti užknisančia, kompleksuota, priklausoma nuo vyro ir jį nuolat persekiojančia žmona... Pagyvensim-pamatysism:)
Ką manot?
Užteks kompleksuoti ir dūsauti. Turiu ką veikti ir kuo užsiimti, gal pavyks netapti užknisančia, kompleksuota, priklausoma nuo vyro ir jį nuolat persekiojančia žmona... Pagyvensim-pamatysism:)
Ką manot?
Va butent, jusu dabar pasirinkta strategija, ir parodo, jog jus esate priklausoma nuo jo. Seimoje zmones vienas nuo kito priklauso apart finansu dar ir emocionaliai.
Na jei zmogus, pasirengtes nesti atsakomybe dar ir uz kito veiksmus, kodel gi ne, neskite. Bent jau man, jei kazko norisi, truksta, as sprendziu problema seimoje, ten kur ji kilo, o ne ieksau seimos problemu sprendimo su svetimu zmogumi, kuris tikrai negali itakoti problemos sprendimo, neretai dar ja paastrina.
