Vyras radikaliai pasikeitė

#157
QUOTE(baltic*girl @ 2011 03 06, 20:13)
Nelabai suprantu kam zmones tuokiasi, jei vienas kitam nepriklauso ir negali tiketis atsakomybes is savo partnerio.


Susituoke ar nesusituoke manau atsakomybes jausmas visada turi buti...zmones ne daiktai ir nei vienam ,nei kitam ju antrosios puses nepriklauso...manote zmones tuokiasi tik del vienas kito priklausomybes...as tuokiausi ,nes myliu,bet niekada nenoreciau buti priklausoma(visapusiskai),kaip beje ir mano zmogus...kiekvienas zmogus individualybe...turintis savo charakteri,poziuri...bet nepriklausomas kazkam... ax.gif
Atsakyti
#158
[/QUOTE]
Vyrui jus galite likti "ta vienintele" namuose, bet jei vyras susiranda meiluze ir vis dar islaiko zmona, nereiskia, kad jis pasirinko jus.[QUOTE]

Kodėl ne? Kol grįžta namo-reiškia. Kai nebegįžta, tada taip. O kaip kitaip suprasti?
Dar svarbiau - kaip uždrausti matyti kitas, norėti jų???
Atsakyti
#159
QUOTE(Dura @ 2011 03 06, 21:28)

Vyrui jus galite likti "ta vienintele" namuose, bet jei vyras susiranda meiluze ir vis dar islaiko zmona, nereiskia, kad jis pasirinko jus.
QUOTE


Kodėl ne? Kol grįžta namo-reiškia. Kai nebegįžta, tada taip. O kaip kitaip suprasti?
Dar svarbiau - kaip uždrausti matyti kitas, norėti jų???



Na "namai" gali virsti punktu, kur gali issimiegoti, susitvarkyti, pavalgyti, juolab kai yra nemokamas aptarnaujantis personalas, kuri karts nuo karto pamalonini lovoje, kad nesukiltu, o gyventi kitur, anot jo pilnaverti gyvenima, kur punkte vadinamu namais nera.
Atsakyti
#160
QUOTE(Ilgaplaukė @ 2011 03 06, 20:26)
Susituoke ar nesusituoke manau atsakomybes jausmas visada turi buti...zmones ne daiktai ir nei vienam ,nei kitam ju antrosios puses nepriklauso...manote zmones tuokiasi tik del vienas kito priklausomybes...as tuokiausi ,nes myliu,bet niekada nenoreciau buti priklausoma(visapusiskai),kaip beje ir mano zmogus...kiekvienas zmogus individualybe...turintis savo charakteri,poziuri...bet nepriklausomas kazkam... ax.gif


Zinoma nera. Myleti irgi yra pasirinkimas. Man sis pasirinkimas yra su siokia tokia atsakomybe ir prisirisimu, nes meile pagal mano suvokima turi augti, o ne atsalti. Taigi mano laisva valia pasirinkimas yra myleti ir eiti prie altoriaus su kazkokiais isipareigojimais, to paties tikintis is savo kitos puses. Man tai nera priklausymas nuo kito zmogaus, nes santykiams pasirasau juk neprievarta, o savo noru. As jokiu budu nekalbu apie popierini susirasyma, kalbu apie atsakomybe ir uz savo veiksmus kai kad neiskaudinti tycia kitos puses ir tt Kiekviena pora turi nerasytas ar aptartas taisykles, kuriu laikosi savo laisva valia. O jei po n metu ju poreikiai pasikeicia ir tampa pernelyg skirtingi, tos atsakomybes nebelieka, tai nebematau ju poroje. Telieka faktine santuoka, jei tokia yra.

QUOTE(Dura @ 2011 03 06, 20:28)
Dar svarbiau - kaip uždrausti matyti kitas, norėti jų???


As nesiulau uzdrausti, neteisingai mane supratote. Siulau paciai priimti sprendimus ir nepriklausyt nuo vyro veiksmu. Juk jus irgi galite rinktis to netoleruoti ir kurtis gyvenima atskirai nuo tokio zmogaus, o dabar jusu pasiteisinimas tera "ka as galiu padaryti". Is jusu rasymo nepanasu, kad propaguojate laisvus santykius ir kad vyro noras patikti kitai (jei jis pasitvirtins) jums tik menka detale, kaip bandote save nuteikti. Yra poru, kur kitu partneriu turejimas yra priimtinas, bet jus man i tokia moteri nepanasi. Bandot tapti tuom, kuo nesate. Jei tema butu uzvedusi kokia Dite25 (prasau neisizeisti, paemiau kaip pvz.del kitokio poziurio), butu visai kita situacija. Bet jus nesate tokia moteris. Jusu vertybes kitokios, o dabar bandot jas pakeisti pagal jums nauja situacija.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo baltic*girl: 06 kovo 2011 - 20:43
#161
Mes kažkodėl galvojame, kad jeigu susituokėme, tai vyras ar žmona vienas kitam priklauso, yra jo nuosavybė. Bet juk taip nėra.
Mes nemokame vienas kito"paleisti'. Dabar kaip tik skaitau knygą "Asmenybės laisvė ir kalėjimai gyvenant šeimoje". Kai pavadėlis pasidaro labai trumpas, imame dusinti šalia gyvenantį žmogų, neleidžiame jam laisvai spręsti, judėti, keistis - "visada viskas kartu".

Tai gali būti ir mūsų šeimos problema. Vyras labai daug ko atsisakė dėl mūsų. Jis aktyviai sportavo, kol nepriverčiau jo vežioti vaiką į būrelius. Sutapo laikas, jis metė, iš pradžių labai pyko, paskui nurimo.
Yra dar ir daugiau "aukų"...
Mes abu kažką paaukojom dėl šeimos.
Dabar galvoju, ar nebus taip, kad buvimo visada kartu (dažniausiai mano reikalavimu) kaina per didelė.
Gal vyras jaučiasi labai kontroliuojamas, nes skambinu jam dažnai, gal jaučiasi tikrinamas, nors skambinu buitiniais reikalais, nerimauju, kai ilgai negrįžta. Jis man kartais sako "Aš ne mažas vaikas..."

O jūs skambinate vyrams? Kiek kartų per dieną, kvailai gal skamba, bet noriu palyginti.

Gal jam reikia laisvės - laisvesnio pavadėlio, o naujasis darbo režimas gali reikšti, kad galės pabūti vienas su savimi? Iš čia ir gera nuotaika. Tik tiek.
Atsakyti
#162
Skambinu, kai reikia. Kokį sykį per dieną. Kartais tris. Kartais nė vieno.
Atsakyti
#163
QUOTE(Dura @ 2011 03 06, 20:43)

Gal jam reikia laisvės - laisvesnio pavadėlio, o naujasis darbo režimas gali reikšti, kad galės pabūti vienas su savimi? Iš čia ir gera nuotaika. Tik tiek.


O kai paskambina nezinomas numeris, ir jusiskis islekia i kita kambari (nors su kitais skamb.to nedaro), tai jus laikote paauglystes maistu? Kiek jusu vyrui metu? Juk ne 15-ika...

Taip, moterys gali tapti per daug motiniskos ir rupintis jei nesulaukia iprasto skambucio, bet atsakingas vyras irgi ras laiko atskambinti ir ja nuraminti, nes tikrai nelaikys to "tikrinimu".
Atsakyti
#164
[COLOR=blue]
QUOTE
Zinoma nera. Myleti irgi yra pasirinkimas. Man sis pasirinkimas yra su siokia tokia atsakomybe ir prisirisimu, nes meile pagal mano suvokima turi augti, o ne atsalti. Taigi mano laisva valia pasirinkimas yra myleti ir eiti prie altoriaus su kazkokiais isipareigojimais, to paties tikintis is savo kitos puses. Man tai nera priklausymas nuo kito zmogaus, nes santykiams pasirasau juk neprievarta, o savo noru.


Visi pradeda Mendelsono valsu ir tyra meile be debesėlio su lygiai tokiais pat ketinimais. Geri ketinimai išsilaiko tiek ilgai, kol neužspaudžia buitis. Ypač santykius 'išbando" vaikų gimimas. Turėtų būti priešingai, bet dažniausiai taip nėra. Atsiranda daug daug pareigų, atsakomybės ir min teisių ir laisvių. Ne visi yra pasiruošę tokiems pokyčiams. Ypač vyrai. Jie sunkiai išgyvena mūsu PMS, o ką kalbėti apie pasikeitimus pagimžius: bloga nuotaika, neišsimiegojimai, pasikeitusi figūra ir t.t. Naujos tėvelio pareigos. ..Vėliau kiek geriau, bet pareigų nesumažėja, tampame vienas nuo kito priklausomi ir materialiai, ir fiziškai, iš laiko prasme.. Nebegalime laiko daug skirti savo individualiems poreikiams, tarsi sulimpame, o mes gi skirtingi žmonės. Turime savo talentų, savo norų... kartais norisi tiesiog pagyventi sau...nors negyvenamoje saloje (man), vyrai taip pat turi tokių norų (manau) ???

Atsakyti
#165
QUOTE(Dura @ 2011 03 06, 21:43)
Mes kažkodėl galvojame, kad jeigu susituokėme, tai vyras ar žmona vienas kitam priklauso, yra jo nuosavybė. Bet juk taip nėra.
Mes nemokame vienas kito"paleisti'. Dabar kaip tik skaitau knygą "Asmenybės laisvė ir kalėjimai gyvenant šeimoje". Kai pavadėlis pasidaro labai trumpas, imame dusinti šalia gyvenantį žmogų, neleidžiame jam laisvai spręsti, judėti, keistis - "visada viskas kartu".

Tai gali būti ir mūsų šeimos problema. Vyras labai daug ko atsisakė dėl mūsų. Jis aktyviai sportavo, kol nepriverčiau jo vežioti vaiką į būrelius. Sutapo laikas, jis metė, iš pradžių labai pyko, paskui nurimo.
Yra dar ir daugiau "aukų"...
Mes abu kažką paaukojom dėl šeimos.
Dabar galvoju, ar nebus taip, kad buvimo visada kartu (dažniausiai mano reikalavimu) kaina per didelė.
Gal vyras jaučiasi labai kontroliuojamas, nes skambinu jam dažnai, gal jaučiasi tikrinamas, nors skambinu buitiniais reikalais, nerimauju, kai ilgai negrįžta. Jis man kartais sako "Aš ne mažas vaikas..."

O jūs skambinate vyrams? Kiek kartų per dieną, kvailai gal skamba, bet noriu palyginti.

Gal jam reikia laisvės - laisvesnio pavadėlio, o naujasis darbo režimas gali reikšti, kad galės pabūti vienas su savimi? Iš čia ir gera nuotaika. Tik tiek.


Gerai, tuomet kas jusu manymu yra seima. As neklausiu, kas yra santuoka, o normali, elementari seima.

Savo vyrui skambinu kada tik kyla upas. Analogiskai ir vyras. Dar mes kartais praktikuojame, paprastai pamajaciname - Suprask as tave atsimenu.
Kartais kreciam vienas kitam pokstus, kai esame skirtingose vietose, atvaziuojam aplankyti neispejus. Velgi, ne tikrinti, o darom vienas kitam staigmenas, tai mes vadiname "pritruko meiles kilogramo"- pasiilgau tave.

O apie laisve. Jus man parodykite visiskai laisva zmogu, kuris neturetu isipareigojimu? Ne jus atimate laisve, o zmogus prisiimantis sau isipareigojimus, savo noru riboja ja. Jus gi vyrui pistoleto prie smilkinio nelaikete, tikiuosi.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Moonte: 06 kovo 2011 - 21:05
#166
[
QUOTE
O kai paskambina nezinomas numeris, ir jusiskis islekia i kita kambari (nors su kitais skamb.to nedaro), tai jus laikote paauglystes maistu? Kiek jusu vyrui metu? Juk ne 15-ika...

Taip, moterys gali tapti per daug motiniskos ir rupintis jei nesulaukia iprasto skambucio, bet atsakingas vyras irgi ras laiko atskambinti ir ja nuraminti, nes tikrai nelaikys to "tikrinimu


Nebenoriu į tai gilintis.
Atsakyti
#167
QUOTE(Dura @ 2011 03 06, 22:00)

Nebenoriu į tai gilintis.


Bet kokiu atveju, anksciau ar veliau gyvenimas privers.

Tokioje situacijoje, kai atideliojama, man vieno ko gaila, prarasto laiko ir prarastu galimybiu, myleti, ir buti istikro mylimai.
Atsakyti
#168
QUOTE(Dura @ 2011 03 06, 20:55)
Visi pradeda Mendelsono valsu


Aprasete viska, kas vadinama seima. Siaip mylintiem vyra, butent pms'ine "sava" zmona vistiek lieka nepakartojama, o buities nereikia sureiksminti, nors ji ir uzknisa. Kaip Moonte sake, as irgi nepritariu iskilusias problemas spresti su dar daugiau svetimu asmenu, kurie tikrai tu problemu neisspres, o ines nauju. Jus jau pradedat gyventi ne seimoje, o kurti seimynini spektakli, kur abu veikejai tampa tik aktoriais del isipareigojimu. Panasu, kad jus jau net pradesit bijoti per daznai paskambinti savo vyrui, nes jau paranoja o jei jis pagalvos ji kontroliuoju...

Zinoma jus abu turite poreikiu, bet jie negali tapti priezastimi apgaudineti vienas kita. Man atrodo, jus cia labiau nuskriausta kaip moteris, nes jusiskis darbe bent jau gali save realizuoti. Plius po darbo sporte. Jus tiek neturite, kodel turit sukt galva, kad nuskriaustas tapo jis? Seimoje kaip ir santykiuose viskas pasidalina. Tarp pareigu lieka laiko sau, bet atsiprasau jei tas laikas sau reiskia laiko praleidima su kitu/kita, cia yra butina asmens laisves israiska?
Atsakyti