Vyras radikaliai pasikeitė

Kaip neteko pasirinkimo? jis gi pasirinko savo tarpukojį pazulinti į kito asmens analogišką vietą

As nezinau, man nera taip jau svarbu to organo amortizacija ir t.t. Kiek melas, suvokimas, kad man nezinant manimi manipiliuoja.



Kaip tai, jis naudojo savo laika kaip norejo, jis turejo pasirinkima. Kai manipuliuojamas neturejo, nes buvo apgaudinejamas, negalejo realiai vertinti situacija.

Velniop ne velniop, bet tai kas mus gniuzdo - daro tik stipreniais.
Ir gerai darote, kad nesnekate tomis temomis prie dukros.
Jus suprantu,nes visa tai ka jus pasakojate, pati esu isgyvenus.... dabar visa tai atrodo nebelabai svarbu, taciau randai like... dvasiniai

Mano tėtis kažkada dirbo taksistu ir pasakojo vežęs vestuvininkus, kurie prisipažino, kad tuokėsi vien dėl to, kad "chebra pagertų"
Bet iš tikro tai aišku savaime, kad su metais tie jausmai keičiasi - tai silpnėja, tai vėl stiprėja. Bent jau aš pati, gyvendama tą 13 metų su vyreliu, kartias jusdavau lyg ir kokį atšalimą jam, bet pamąstydavau apie jo gerąsias savybes, nuvydavau pašalines mintis, ir žiūrėk - koks gražus momentas, ir meilė jam sustiprėja (kokia kvanka, vis dar atsimenu, kaip jį mylėjau, o jis šį vakarą išėjęs į budėjimą, mums net nepaskambino, bent jau apie vaiką pasiteirauti...).

Tai va: pirma -nieks neprisimena ar isvis ka nors zadejo , neistikimybes klausimas irgi nebuna aptartas , kokiu pagrindu ir kodel isvis kuriama seima (ir kas is viso ta seima) irgi nelabai kas zino .
Pagal Moonte iseitu: net jei ir neprisimeni ar is vis ka nors zadejai , pagal bendra , nezinia kieno nustatyta , sociumo principa turi laikytis istikimybes.
2. net jei nera kokntrakte numatyta , vistiek privalai atrodyti taip , kaip visuomenei patogiau tave matyti.
3. Vyrai dazniausiai bailiai

Seima, numato standartines prievoles, riboti savo pasirinkima. Jei yra psecifiniai pageidavimai, ir tarpusavio susitarimas, tarkim, abipusis toleravimas meducio kopinejimo su kitais partneriais, nematau prolemos. Bet kai vienam is partnieriu istikimybe yra privalu, kitas gi vienasalikai, neispejes ta sutarti nutraukia, tame izvelgiu mela, dvigubu standartu taikyma, kito zmogaus isnaudojima.

Kas yra siema as zinau, ir kam ji kuriama taipogi.
Pagal Moonte, jei pasivadinai gruzdu privalai lipti i pintine . Nes pusiau niecias tokios busenos nera.

Matau, kad niekada rimciau neteko analizuot sapnu.
Kiekviename zmoguje yra moteriskas ir vyriskas pradas. Moteris irgi turi vyriskaji "as". Kiekvieno susapnuoto vyro nereikia imti kaip zenklo, kad jums truksta butent vyro, ar kad jis ateis i jusu gyvenima. Jei moteris sapnuoja isimylinti nepazistamaji ir gerai su juo praleidzianti laika, gal tuo metu realiame gyvenime ji jauciasi nesaugi ir jai truksta pasitikejimo. Todel jos vyriskoji puse sapne atskuba jai i pagalba ja palaikyti ir nors kazkiek ja atstatyti. Tik jus pati galit zinot, kodel toks sapnas jus aplanko, ar tai dienos fantazijos vaisius, ar jusu pacios diena ignoruojama puse. Sapnuodami kita mes galime jame igyvendinti savo poreikiu trukumus. Tarkim atsalo santykiai su vyru, jus susapnuojate isimylinti kita. Tai visai nereiskia, kad jums norisi to kito, nors pabudus aplanko ilgesys. Jus ilgites to jausmo. Ir net sapnuodami intymius rysius su buvusiais, buvima su jais, mes dazniausiai nebesiilgime tu zmoniu. Pasamone atgamina busena, kuria jauteme budami kai buvom kartu. As manau, kad zmones labai retai ilgisi konkretaus zmogaus is praeities. Mes ilgimes jausmo, kuri patyrme su tuo zmogumi. O kadangi dabartyje gal nera kas ta jausma suteikia, tai ir sapnuojame ta busena su buvusiais ar nepazistamaisiais.
Berods Indijoje gyveno tokia tauta, kurie sapnus prieme tiesiogiai ir pabudus uz juos bausdavo. Nesu tikra ar pakakdavo pasakyti, kad sapnavai kaimyna vagianti, pagal ka tikedavo, nes kazkoki straipsniuka skaiciau gal pries 15 metu. Man toks sapnu supratimas atrodo labai primityvus ir neteisingas.

As pvz.savo buvusius sapnuoju tik pries juos sutikdama gyvai. Kartais tarpai buna keli metai, kartais tik savaites. Ir nieko negaliu su tuom padaryti. Bet net as visu sapnu nepriimu tiesiogiai. Reikia nagrineti savo jausmus ir busena tiek sapne tiek gyvenime, kad galetum atsirinkti.





Griztant prie temos, temos autore pati ir dave pavyzdi, kaip moterys galvoja. Nieko dar neirodyta, bet kalte mumyse jau auginama...



As irgi nesuprantu. Man butu per sunku grizti pas nemylima zmogu del patogumo, o svajoti apie kita. As noreciau mylimo zmogaus viso tiek namie, tiek mano smegenineje.



O gal koks saunus vyriskis ir issigas butent sio fakto, ir net nesikalbes su jumis giliau nes jo isitikinimai neleis kabinti istekejusios moters, kuri, tarp pazistamu kalbant, nenori skyrybu? Gerai, jei turesit progra pasidalinti mintimis giliau iskart po susizavejimo.




Nezinau kaip kitos, bet as nuo pat pirmuju savo paauglystes laiku draugysciu visada aptardavau visus man rupimus klausimus. Vaikino poziuris i mano galima nestuma ir jo nuomone apie neistikimybe man buvo jau tada labai svarbus. Jei zmones gyvena kartu, manyciau juos risa kazkokie bendri pokalbiai. Nejaugi jie sukasi tik lovoje ir apie kas bus vakarienei? Man to neuztektu.
Jei poroje nera poreikio pasikalbeti apie tuos dalykus, gal jie parodomi kitais budais, o jei ir to nera, labai jau negilus santykiai atrodo. Man atrodo cia ne pazade esme, o velgi tose paciose zmogaus vertybese. Jei zinau zmogaus poziuri i man rupimus dalykus, matau jo vertybes, tai man ir pazado nereikia. Mane garsiniai pazadai sakyciau net nervina, nes filmuose juos sako kazkodel meluojantys ir norintys, kad jais patiketu. Dar negaliu pakesti zodzio "tikrai" is kito zmogaus, jei jis naudojamas busimajame laike.
As juk pati negaliu pazadeti myleti ta pati zmogu po 10 metu. Bet jei mums siandien gera kartu, mes apie tai kalbames, dalinames rutina, tai turetu ivykti ir be pazado.

Ant provokacijos del organu Moonte nepasimove> respekts
Bet jei ten nebutu rojus , ko visi ten grustusi , spjove i rizika atsidurt pragare . O juk vyrai bailiai , teoriskai pragaro baime turetu uzgozt ta rojaus palaima . Bet nieko panasaus .

Jei atleidziama viena karta...ejimas i kaire(ar i desine,kaip kam patogiau)...kartojasi ir ...laukiama sekancio atleidimo...Kartais zmones ir labai myledami,negali atleisti...ziurint kokie prioritetai ir vertybes...

Man kyla klausimas, kodel net tokiu atveju jei vyras nueina i kaire ir nori taikytis, gale seima vistiek sugriuna - kalta lieka moteris, panorejusi skyrybu ir negyvenusi "del vaiko"?
Juk vyras irgi turejo numanyti, kad jo zmona to netoleruos, ir jis atims is vaiko galimybe augti seimoje.

Beje, as nelabai tikiu, kad moterys neistikimybe atleidzia net pasilikusios su vyrais. Man daugiau atrodo, kad jos su ja susigyvena.

Ir principai...
Viena bendradarbė, jau brandi moteris, dabar gailisi, kad neatleido išėjusiam, o po to grįžti norėjusiam vyrui...
Papildyta:

Aš norėjau taikytis bet kuriuo atveju. Tai jis nenorėjo ir nenori - gal kad pasija toli, be to egzotinė užsienietė, tai "svaigimas" dar nepraėjo.
Gal ir susigyvenimas čia labiau - kaip kad žmonės po karo gyvendavo su neišoperuota kulka kūne, ar net keliomis...

Vieni gyvena ir su bomba , o kiti net auskaru ir ziedu nesiot negali - svetimkunis .
Viskas priklauso nuo individo .
Vaikai mato pavyzdy , as irgi turiu dukras , todel jokiu budu neleidau joms matyt palauztos , nuo vyro priklausomos moters pavyzdzio . Turejau formuoti butent toki moters paveiksla , kad tik ne minties nebutu apie aukos vaidmeni .
Kaip susiklostys gyvenimas nezinau , bet kas nuo manes priklause dariau .