QUOTE(baltic*girl @ 2011 03 08, 10:48)
1. Taip, bet savintis zmogu galima tik kai jis pats nori jums priklausyti. Kitu atveju tai gaunasi prisirisimas ir priklausomybe. Pilnai suvokiu, kad prireiks laiko ir daug darbo su savim, kad atsitiesti, bet je viska paliekate spresti vyrui - esat priklausoma nuo jo, savo salygu nestatote...
Taip, tas tiesa.
Ne, nepalieku visko spręsti vyrui. Dabar sprendžiame alimentų klausimą, tai čia "dirba" net kelios galvos: mano, vyro, advokato...
kai bus aišku, kiek galime tikėtis, tada spręsime, kur galime gyventi - bendrabučio kambarėlyje ar vieno kambario bute. Šalia dukrytės darželio, ar vis tik teks į jį važinėti rytais (dabar tai tk per gatvę pereiti).
Žodžiu, dabar svarbiausia išlaviruoti taip, kad mūsų nenuskriaustų finansiškai.
Papildyta:
QUOTE(baltic*girl @ 2011 03 08, 11:00)
Viskas velgi sueina i moters saviverte, ko ji jauciasi esanti verta.
Man patiko kai mano drauge atsiunte aprasyma apie moteris, kuris jai daug metu atgal dave stiprybes del vyro neistikimybes. Skyresi budama su kudikiu ir vel nescia, buvo labai sunku matyt vyra vaikstancia su kita, bet jokiu minciu apie jo susigrazinima jai nekilo.
"Moterys yra tarsi obuoliai ant medzio. Geriausi paciame virsuje. Vyrai retai nori pasiekti geriausius, nes bijo nukristi ir susizeisti. Taip pat tas reikalauja pastangu. Juk lengviau pasiimti obuoli nuo zemes, kuris gal ir pakirmijes, bet lengvai pasiekiamas. Ar nuo zemesnes sakos. Obuoliai, esantys virsuje, laikui einant pradeda galvot, kad su jais kazkas negerai, nors is tikruju jie yra nuostabus. Jie tik turi palaukti, kol ateis ju vertas nusiskinti vyras".
Tik mums nusprest, kur mes "kabom"

Pagal musu saviverte tokie vyrai mus ir rankioja.
Ačiū

.
Puikūs žodžiai. nors kartais medžio viršūnėje kabalioja ir koks papuvęs ar pakirmijęs obuolėkas, bet iš žemės gal nesimato. ir jei koks skynėjas nepatingės įsirioglinti į medį, nusiskins tą papuvėlį nuo aukštos šakos, tai kaaaip tėkš. ir tada "Aukštai kilęs žemai krisi"

O jeitu ant žemės, tai ir atsidursi ten, kur buvai