Ką aš galiu pasakyti. Laumiux, pagalvok gerai, ar tau padės vien tik šis forumas rasti atsakymą į Tavo gyvenimo klausimus. Manau, per daug save viešini, galbūt pati to nesuprasdama. Tu čia rašai savo gyvenimo dienoraštį, su smulkiausiom smulkmenom ir intymumais. Ne visi žmonės tokie nuoširdūs ir gali Tau tinkamai patart, yra tokių, kurie jaučia malonumą, žiūrėdami tavo gyvenimo serialą, o po to išliedami tulžį ant Tavęs ar Tavo vyro. Galima bendro patarimo pasiklaust, ar gyvenimo smulkmenos, na bet ar forume tartis, kuriuo keliu pasukt gyvenimo kryžkelėj? Nejaugi ateityje, kai dukra paklaus, kodėl tada pasielgei taip ar kitaip, pasakysi, kad paklausiau atsakymo forume. Jokiu būdu nenoriu nuvertint visų čia esančių, ar kaip kitaip įžeist, taičiau daugiau reikėtų vadovautis savo protu.
QUOTE(taip ir ne @ 2011 03 01, 15:07)
Būtent taip norėjau rašyt skaitydama šitą istoriją.
O tai vis klausia patarimų Laumiux - ką daryt su sukauptais 1500 Lt, ar jau išeit ar dar pabūt. Skirtis ar nesiskirt.
Man kažkaip peršasi dvi išvados:
1. Laumiux - labai emociškai sugniuždytas žmogutis, visiems nuolankus ir atviras. Ir jai reikia realios pagalbos;
2. Čia kažkas kita - kurpiama išgalvota istorija, tiriamos mūsų reakcijos ar pan.
O tai vis klausia patarimų Laumiux - ką daryt su sukauptais 1500 Lt, ar jau išeit ar dar pabūt. Skirtis ar nesiskirt.
Man kažkaip peršasi dvi išvados:
1. Laumiux - labai emociškai sugniuždytas žmogutis, visiems nuolankus ir atviras. Ir jai reikia realios pagalbos;
2. Čia kažkas kita - kurpiama išgalvota istorija, tiriamos mūsų reakcijos ar pan.
Kažkodėl ir aš jau taip pradedu galvoti
QUOTE(Forget @ 2011 03 01, 14:00)
Šiaip aš netgi suprantu iš dalie Laumiux vyrą. Tas gerumas, silpnumas, nuolankumas gali taip siutinti, kad norisi paspirti... Net koktu skaityti kai kur. Matau tik vieną išeitį, eiti pas psichologą ir kuo greičiau.
bijau kad nepadės čia jokie psichologai 
QUOTE(*agnyte* @ 2011 03 01, 12:41)
o kartais nenori tiesiog nuo pradziu savo postu pasiskaityti? ar paciai neatrodys, kad raso ufonautas is kitos planetos? ant bajerio paraso apie ta bulviu tarkavimo masina, tai ne, vat reikia atrasyti, kad as jam ja paliksiu tikrai, nes mes su dukrele nevalgom tarkiu. kazkaip per daug leidiesi i smulkmenas. buna tokia veisle zmoniu, kurie nesupranta kai is ju tyciojamasi, lipama ant galvos ir pan. manau Laumiux is tos veisles ir yra... butas yra bendras, tai ir gyvenkit tam bute, turit juk savo kambarius. jau vistiek esat kaip nuomininkai, nori tu to ar ne. galu gale, jis vistiek ruosiasi isvaziuoti, tai tas butas tuscias liks, kaip suprantu. ir siaip, kazkaip nesieina tau kritikos priimti, vis kazka malonaus atrasai, grazu pasiteisinima ir pan. taip ir pas jus namie as isivaizduoju, vyras pasiuncia ant triju, o tu jam kartu pasiulai eit.
paskaitau kartais.
Na va - dar vieną mano ydą "atkasėte" - leidimąsi į smulkmenas. Todėl aš negaliu pasinaudoti dar vienu Jūsų patarmu, kuris iš tikro man labai geras būtų - negaliu dirbti mokytoja, nors ir turiu tą profesiją. Mokiniai greit pajunta, "kaifą" - jie iš manęs tyčiojasi, o aš ne tai, kad nejaučiu. Aš jaučiu. Bet iš tikro nežinau, kaip elgtis, kad to nebūtų. Nekreipi dėmesio, apsimeti, kad negirdi - tęsiasi. Kažką atsakai, vėl kitaip... Žodžiu, pamokos būna niekam tikusios. Aš gi bandžiau mokytojauti. O biblioteka - neblogas prieglobstis tokiems netikšoms kaip aš. Tik va, kai likimas drėbteli "galimybę" tokiai liurbei imtis tikros atsakomybės, kai reikia būti veniša mama, šeimos maitintoja ir pan., tada ir prasideda "Ašaros, kančios, košmaras - skyrybos baisiau nei maras"...
Bet kad ir kokia aš dusinanti, už kažką tas žmogus mane kažkada mylėjo. Turbūt...
QUOTE(Laumiux @ 2011 03 01, 15:12)
..
Bet kad ir kokia aš dusinanti, už kažką tas žmogus mane kažkada mylėjo. Turbūt...
Bet kad ir kokia aš dusinanti, už kažką tas žmogus mane kažkada mylėjo. Turbūt...
Bet jau nebemyli, jis jums tai pasakė. Kokio dar įrodymo rekia? Nes tu vis tiek netiki, kad jis tavęs gali nemylėti. Kad primuštų, kad išmestų iš namų? Tada vis tek jį pateisinsi ir lauksi kol susivoks...?
Dėk istorijos tikrumo net neabejoju, labai ji nuosekli ir nuoširdi, atvira.
tesiant apie alimentus... mano ex, kai skyremes nezinau kiek uzdirbinejo, bet oficialiai jauciu buvo minimus parasytas, tai as 400 uzsiprasiau, o jis durnius, net neskites pasirase, tik, kai atejo laikas moket, tada pasake "bet tai ir isdurei tu cia mane..." o siaip, tai advokatas tau pasakys kiek tu gali is saviskio prisiteisti pagal jo alga, bet tikrai nevisai mazai... jei neklystu, 25% nuo jo algos, tai butu apie 875 Lt. zodziu 1000 lt
QUOTE(Blackgate @ 2011 03 01, 14:09)
Manau, per daug save viešini, galbūt pati to nesuprasdama. Tu čia rašai savo gyvenimo dienoraštį, su smulkiausiom smulkmenom ir intymumais. Ne visi žmonės tokie nuoširdūs ir gali Tau tinkamai patart, yra tokių, kurie jaučia malonumą, žiūrėdami tavo gyvenimo serialą, o po to išliedami tulžį ant Tavęs ar Tavo vyro.
Grynai mano mintys.
QUOTE(Laumiux @ 2011 03 01, 14:12)
Žodžiu, pamokos būna niekam tikusios. Aš gi bandžiau mokytojauti. O biblioteka - neblogas prieglobstis tokiems netikšoms kaip aš. Tik va, kai likimas drėbteli "galimybę" tokiai liurbei imtis tikros atsakomybės, kai reikia būti veniša mama, šeimos maitintoja ir pan., tada ir prasideda "Ašaros, kančios, košmaras - skyrybos baisiau nei maras"...
Bet kad ir kokia aš dusinanti, už kažką tas žmogus mane kažkada mylėjo. Turbūt...
Bet kad ir kokia aš dusinanti, už kažką tas žmogus mane kažkada mylėjo. Turbūt...
Realiame gyvenime esu sutikusi tokių asmenybių. Ir būtent mokykloj arba bibliotekoj.
Bet kad nei viena nepripažino savęs netikša. Beje, jos visos - vienišos, be vyrų.
Sakoma, vyrai bijo stiprių moterų ir myli visokias višteles. Bet čia visai kitoks atvejis. Didesnė problema.
Laumiux, o Tavęs neskaudina kai kurie komentarai? Nepiktina? Tu niekad nesupyksti...
QUOTE(taip ir ne @ 2011 03 01, 15:19)
Laumiux, o Tavęs neskaudina kai kurie komentarai? Nepiktina? Tu niekad nesupyksti...
Žinok iš dalies, net norisi, kad ji supyktų ir sakytų: durnės jūs durnės, nieko nesuprantat...
Gaila, Laumiux, tavęs asmeniškai nepažįstu, tada suprastum, kad ne pasityčioti noriu
QUOTE(Laumiux @ 2011 03 01, 15:12)
Mokiniai greit pajunta, "kaifą" - jie iš manęs tyčiojasi,
nenusimink...visada gali užsiimt korepetitorės darbu.O menkint savęs taip žiauriai nereikėtų.
QUOTE(Laumiux @ 2011 03 01, 15:12)
Mylejo... ir kitas myles.
Moterys, baigiam varyt ant vargses moters, jai ir taip sunku... kartais musu komentarus baisiau skaityt, nei Laumiux istorijos
jei norit kazka kaltint, tai paprasykit pas Laumiux jos tevu telefono nr., nes, mano galva, jie vieninteliai kalti, kad uzaugino nemokacia savarankiskai gyventi moteri, be savigarbos ir pasitikejimo savimi. o ji jau gyvena taip, kaip moka... mes cia irgi ne tobulybes susirinkusios 
QUOTE(Forget @ 2011 03 01, 14:24)
Žinok iš dalies, net norisi, kad ji supyktų ir sakytų: durnės jūs durnės, nieko nesuprantat...
Gaila, Laumiux, tavęs asmeniškai nepažįstu, tada suprastum, kad ne pasityčioti noriu
Gaila, Laumiux, tavęs asmeniškai nepažįstu, tada suprastum, kad ne pasityčioti noriu
Būtent. Ir man ją noris kažkaip "supurtyt".
O šiaip, aš linkčiau prie susitaikymo su situacija - gyventi kaimyniškai, įtraukiant buvusįjį kiek galima į didesnį materialinį prisidėjimą būsto ir vaiko išlaikyme. Netgi už maisto gaminimą, skalbimą, bendrų patalpų valymą paprašyt. Jei jau taip nesinori maitintis, skalbtis kiekvienam atskirai. Ir kuo sparčiau ruoštis gyvenimui atskirai.
Man dar viena mintis kirba - kai vyriškis turi visokių nukrypimų ir fantazijų, kad nebūtų tokio blogio, apie kurį ne tik rašyt, ir pagalvot nejauku... Įtariat turbūt, ką aš turiu minty. Žodžiu, reikia bėgt nuo jo ir vaiką išsivest.
