QUOTE(Forget @ 2011 03 01, 13:00)
Šiaip aš netgi suprantu iš dalie Laumiux vyrą. Tas gerumas, silpnumas, nuolankumas gali taip siutinti, kad norisi paspirti... Net koktu skaityti kai kur. Matau tik vieną išeitį, eiti pas psichologą ir kuo greičiau.
Nėra to uolankumo, kaip tu įsivaizduoji.
Valgio gaminimas jau seniai tapo nebe jo lepinimas, bet susitarimas: tu perki produktus, o aš iš jų verdu. taip aš sutaupau, o tu valgai skaniau, nei valgytum vienas pats.
Psichologas nemanau, kad pasakys ką nors kitokio, nei buvo parašyta čia forume...
Papildyta:
QUOTE(due drops @ 2011 03 01, 13:14)
As manau,kad ji turetu tiesiog dusint.Tik tiek,kad jo vietoj as iseiciau.
Aš seniai galvoju - kaip jis išbūna su manimi
Papildyta:
QUOTE(taip ir ne @ 2011 03 01, 14:07)
Būtent taip norėjau rašyt skaitydama šitą istoriją.
O tai vis klausia patarimų Laumiux - ką daryt su sukauptais 1500 Lt, ar jau išeit ar dar pabūt. Skirtis ar nesiskirt.
Man kažkaip peršasi dvi išvados:
1. Laumiux - labai emociškai sugniuždytas žmogutis, visiems nuolankus ir atviras. Ir jai reikia realios pagalbos;
Deja - čia tas atvejis.
"Prikolinti" ir neva tirti reakcijas tikrai neturiu nei laiko, nei noro.
O ta reali pagalba tai čia jau
psichuškė, ar užteks ir jūsų patarimų?
Papildyta:
QUOTE(wit @ 2011 03 01, 14:11)

bijau kad nepadės čia jokie psichologai
o kas - горбатого могила исправит
Papildyta:
QUOTE(taip ir ne @ 2011 03 01, 14:19)
Realiame gyvenime esu sutikusi tokių asmenybių. Ir būtent mokykloj arba bibliotekoj.
Bet kad nei viena nepripažino savęs netikša. Beje, jos visos - vienišos, be vyrų.
Sakoma, vyrai bijo stiprių moterų ir myli visokias višteles. Bet čia visai kitoks atvejis. Didesnė problema.
Laumiux, o Tavęs neskaudina kai kurie komentarai? Nepiktina? Tu niekad nesupyksti...
Dėl pykčio tai net mokiniai pastebėjo kažkada. sakė - mokytoja, jūs nemokate pykti, ir kiek jūs daug turite kantrybės.
Ant komentatorių nepykstu. kažkodėl nemanau, kad kas nors iš manęs juokiasi. net jeigu ir taip - tegul. juoko metu organizme natūraliai gaminasi vitaminas C. Tai jei mano postai kažkam į sveikatą - valio
Malonumo irgi nejaučiu. Bet todėl, kad juose yra tiesos. Tiesos, kuri man nemaloni. Bet ne komentatoriai dėl to kalti.
Jie man parodo tai, ko aš gal teikiausi nematyti, ignoruoti. Bet tai yra. jau daug metų. Kai kas - nuo vaikystės. Kai ką tik dabar "pastebėjau".
ir dar - taip, mes
tokios esame vienišos. Turėjau galimybę dirbti su viena moterimi bibliotekininke - ji net ištekėjusi nebuvo, viena užaugino sūnų. Bet pas mus tokias kartais ateina dūšios atverti tie, kurie mus ir įskaudina. Pas mane ateina išsikalbėti mokinukas, kurio per plauką vos iš mokyklos nemeta. Su "chebra" jis baisus. O vienas - visai kitoks.