Todėl nevisada reikalingi paguodos žodžiai ir gailestis. Žmonės patys save puikiai apgaudinėja, taikstosi su savo silpnybėmis, susigalvoja tūkstančius pasiteisinimų vien tam, kad galėtu ramiai miegoti.. O gal geriau kartais papurtyti ir pasakyt - sustok.. ar matai ką tu darai su savimi ir savo gyvenimu?
Autorei 38 metai. Ne 18. Pagal tai, ką ir kaip ji rašo, panašu, kad tai yra žmogus, kuris ganėtinai gerai žino, ko nori iš gyvenimo, moka už save pakovoti, yra išsilavinęs, kompetetingas dirbti aukštos kvalifikacijos reikalaujančius darbus. Plius tai yra žmogus, turintis šeimyninio gyvenimo ir vaikų auginimo patirties, kuris turi praaugusį pirmąjį vaiką ir su tuo vaiku yra nusistovėję geri santykiai. Ir su šituo žmogumi ėmė ir atsitiko tai, kas yra atsitikę su kiekviena iš mūsų - ji įsimylėjo. Širdžiai, kaip sakoma, neįsakysi, nes žmogus nėra robotas. Juo labiau 38 metų. Kai tau 18 metų, gali sau pasakyti, kad visas gyvenimas man prieš akis. Kai tau 38 metai, kur kas realiau suvoki, kiek jau nuėjai ir kiek tau gal liko, o gal ir ne. Todėl mažiau prisiriši prie kažkieno sugalvotų taisyklių ir gyveni vadovaudamasi savo galva ir širdimi. O jūs būtent šitame įžvelgiate autorės bėdą. Ir norite jai pasakyti - sustok. O dėl ko ji turi sustoti? To, kas įvyko, jūs jau nepakeisite, ji neturi nei kur nei ko sustoti, ji galvoja, kaip jai gyventi toliau. Ir ji yra atvira ir sąžininga sau savo jausmų atžvilgiu, vietoj to, kad apsimetinėtų pseudodavatka. Ji ir toliau augins dukrą, dirbs darbą, išeis motinystės atostogų ir gyvens savo gyvenimą. Taigi, dėl ko ji turėtų sustoti?
Na kad ne jus viena su pasauliu esate susipazinusi, dar yra kita sio klausimo puse, su kuria dalimi, nes pasaulis yra beribis. Todel privalo ateiti suvokimas, kad pasaulis nesibaigia musu asmeniniu akiraciu, o tik yra mzytis jo segmentelis, kuris yra vertinamas labai subjektyviai, nes mes tokie esame.
<...>
Taip, spyris i uzpakali geras katalizatorius, bet nesuklyskite,manydama, kad tai vieninte skatinamoji priemone. Zmones keiciasi ir dar kaip, as labai pasikeiciau palyginus su ta kuri atejo pirma karta i SM. Pasidariau pakantesne, isnyko maksimalizmas, beveik baigiu atsikratyti skirtyti zmones i gerus ir blogus, nes suvokiu, kad vienas ir taspats zmogus yra daugiabriaunis. Laikas suteikia isminties, patirti, kuri itakoja ir keicia zmogu, privercia daryti savo vertybese revizija ir jas karts nuo karto koreguoti.
Neveltui filosofas Volteras yra sakes, kad "nuomone nekeica tik kvailiai ir lavonai". Mes zmones nesame statiski, net musu jausmai yra nepastovus, kintantys, todel i matematines formules negalima irasyti. Todel vienareiksmiskumo poelgiu vertinime negali buti. Vertinti blogas/geras yra baisiai primityvu.
As puikiai suprantu apie ka jus kalbate, bet nesuprantu, kodel jusu vertybes man, autorei ir kitom moterim privalo buti aksioma.
O ka padare moteris su savo gyvenimu? Va jei mirtu, jos gyvenimas baigtusi, to pakeisti negali, o dabar aibes variantu. Tad nereikia cia tragedijos izvelgti, kai tame yra net labai geru ivykiu.Vienas is ju, gims vaikelis, didziule laime, bus paguoda mamai. Dievo keliai nezinomi, gal tai autorei yra gelbejimo ratas, stimulas skatinantis perzvelgti i ateiti. O klyksmais, spardymu, purve voliojimu, jus nieko nepasieksti, zmogus tik ilis i save, ir atsiras dar viena Senmerge (atsiprasau jos), kuri kazkada vietoj to, kad butu isklausyta, paguosta buvo atstumta teisuoliu. As labai gailiuosi, kad tuo momentu manes nebuvo salia. Nes smurtas pagimdo smurta, o jusu elgesys sioje diskusijoje neglima ivardinti kitaip, nei dvasini smurtas pries nestabilu zmogu, nes
jusu tiesa, kuri nera aksioma ir is pirsto lauzta, nes jus visko nezinote, yra tik prielaidu lygmenyje, tai zmogu gniuzdo.
Manau, neverta toliau testi diskusijos, tai kas imanoma yra pasakyta. Gal tikrai jums reikia spyrio i uzpakali, kad suvoktumete, jog jusu tiesa gyvenimas neapsiriboja, gyvenimas nera vien juodas ir baltas, yra daug atspalviu.
Tik prasyciau, susilaikyti kategoriskumo. Jus turite savo nuomone, mes ja supratom, gerbiam, bet gerbkite ir mus. Man kaip zmogui nemalonu stebeti, kai zmogu gniuzdo.
Labai jums pritariu.
