kas jums pasakė, kad aš esu tobula, ideali moteris?
aš tiesiog stengiuosi eiti link tobulumo, link to, ką žmonės vadina normalumu.. Bet žinoma tai irgi galite pavadinti sąlyginiu dalyku.. Nes kiekvianas normalumą supranta pagal savo sugedimo laipsnį..
Kodėl sakot, kad nežinai, kada pats gali paslysti? Neįsivaizduoju savęs narkomane pvz savo noru

Tai visiškai priešinga mano įsitikinimams.. Neįsivaizduoju savęs besiduodančia su vedusiu vyru.. nes tai irgi visiškai priešinga mano įsitikinimams.. ir prie ko čia katalikybė? Žmogus užauga su savo vertybėmis, išmoksta skirti gėrį nuo blogio jau nuo mažens.. Ir kiekvienas tai supranta pagal savo normalumą..
Jums čia viskas normalu atrodo? Tai puiku, guoskit, pačios duokites.. ieškokite laimes..man tiesa sakant visiškai visvien. Bet būtent tokios moterys su tokiom filosofijom visada ir verkia dėl nelaimingų meilių.. Kodėl? Todėl kad jos užprogramuotos būt antromis.. Vyrams neįdomios moterys šuniukai..Kurie iš paskos bėgioja ir sekioja - ir juos vienus temato savo gyvenimo tikslu užkelusios ant savo tuščios sielos aukurų..
Na jūs duodat moterys...
prie ko čia autorės mama? Prie to, kad išmokstam visko vaikystėj.. čia nereikia net aiškiaregystės dovanos tą pasakyti..
Ir prie ko čia savęs aukojimas vaikams? Jeigu jūs suprantat vaikų turėjimą kaip AUKA.. tai išvis su tokia filosofija negalima turėti vaikų.. Aš nesiaukoju dėl savo vaikų, aš gyvenu savo gyvenimą, turiu daug hobių šalia to, daug draugų/bičiulių pažįstamų su kuriais leidžiam laiką, išeinu viena su draugėm vaiką palikus su tėčiu.. Kur jūs matote auką? Aš žinokit nematau, nes mano gyvenimas tapo dar įdomesnis ir prasmingesnis.. Kai vaikai išeis tikrai neverksiu atsistojusi prie langelio - dar tiek dalykų savo gyvenime nenuveikiau.. Kad bus kaip tik proga visa širdim pasinert į tai.
Ten Aguona tavo klausimas, kam ieškoti laimės kito glėbyje jei turit vyrą.. o tai jūs galvojate, kad nebūna šeimyninių nesutarimų? Netikiu idealiais santykiais, kaip ir beprotiškai saldžiais/gerais žmonemis.. Visur reikia įdėti daug darbo, jei nori gero rezultato..
Jūs ir turėjote vyrų, ir ne vieną... tai kaip taip išėjo, kad vis reikėjo kažko ieškoti? Gal dėl to kad per mažai stengėtes? o gal dėl to, kad leidot su jumis belekaip elgtis? O gal dėl to, kad į vyrus žiūrėjote kaip savo gyvenimo tikslą ir jie tai supratę pasipustydavo padus?
Tik tiek galiu pasakyt - ateinam vieni į gyvenimą.. vieni ir išeiname. Išmokite būti kiekvienas su savimi, nes tai bus vienintelis tikras dalykas, kuris bus šalia jūsų iki pat paskutinio atodūsio.. Būkit pačios sau įdomios, tada tapsite ir kitiems įdomiomis asmenybėmis.