Sveikos,
kaip nejauku pasakyti, bet neturiu nė vienos draugės
Nors šiaip gyvenu su merginomis bendrabutyje, rodos, neturėtų būti problema su jom pradėti bendrauti, bet aplinkybės lemia, kad namuose praleidžiu išties mažai laiko, tai tos merginos praktiškai nepažįstamos, o visiems smulkiems plepaliukams man nėra noro. Na, toms kalboms "man spuogelis išdygo" arba "oj, šiandien nenusiskutau kojų". Na, tokioms smulkmenoms, apie kurias jau net aptarti nebėra ką.
Nesu pati plepiausia mergina.. Kalbėtis mėgstu apie rimtesnius dalykus. Na, kad ir dienos nuotykius (pripažinkit, spuogas juk nėra dienos nuotykis!
)
Šiaip esu tokia pusiau berniukiška mergaitė. Studijuoju IT, mokausi programuoti, sportbačius mėgstu labiau nei aukštakulnius (iš tiesų pastaruosius stengiuosi dėvėti kaip įmanoma rečiau). Aišku, kosmetika ir suknelės nėra priešai. Visgi, esu mergaitė.
Esu pozityvus žmogus, myliu gyvenimą ir pasaulį. Nuolat stengiuosi tobulėti, taip pat ir bendrauti mokausi kiekvieną dieną... Iš klaidų arba iš knygų.
Na, ką čia dar pasakyti, kad nebūtų taip sunku nuspręsti, ar man parašyti.
Man 20 metų ir gyvenu Vilniuje.
O kam man reikia draugės? Norisi moteriškos draugystės, nes visgi moterys yra kitokios nei vyrai...
O ir mažesnė tikimybė, kad draugystė išsirutulios į ką nors daugiau
Standartiškai: kavai, pokalbiams, išsikalbėjimui, supratimui, kinui, pasivaikščiojimams, apsipirkinėjimui kartu (na, būtų gerai, kad retsykiais mane kas nors ištemptų į parduotuvę....
)
.kartais taip jauciuos vienisa kad darosi liudna :verysad nei kam pasipasakot nei pasidalint rupesciais ar dziaugsmu.. nors turiu vyra man to neuztenka ne viska jis supranta,ir vistiek drauges neatstos 100 proc..
aš iš Panevėžio, visiškai nieko jame nepažįstų, todėl mielai prisijungčiau prie kokio susitikimo 
