Gyvas maistas / Žaliavalgystė / Raw Food

Pavasaris dar ankstyvas, pagrinde šakniagumbiai dabar vartojami, dar niekas apart daiginamų sėklų nežaliuoja, nebent olandiškos ar ispaniškos daržovės.
Pabandyk moliūgą maišyti su kitom spalvotom daržovėm.
Pvz: tarkuotas burokine tarka skaisčiai geltonas moliūgas ir taip pat tarkuotas violetinis kopūstas - labai efektingas ir gražus spalvų derinys:)
Arba tarkuotas moliūgas ir pvz susmulkinti brokoliai su mirkytom saulėgrąžom.
Avižinius dribsnius valgau su mirkytom aguonom, trupučiu medaus ir uogom iš šaldiklio, nu čia pusiau žaliavalgiškai:)

Dar žinau, kad mamos vaikams žalią kiaušinio trynį duoda. Iš Delfio nusivagiau idėją - kadangi putpelės neserga salmonelioze, tai išplakdavau žalius putpelių kiaušinius ir gerdavau sumaišytus su pomidorų sultim:)) Tokia lengva apgavystė, nes žalių nelabai skanu gerti, o su kokiom plaktom daržovėm nesijaučia kiaušinių skonio.

as tai salierus megstu, gal tik kvapas man ju nelabai, dedu ji i smucius, visai neblogai gaunasi ir jo net nesijaucia apart kvapo.Sunus pamates paklause kas cia toks, tai sakiau kad rabarbaras, zodziu valgo net ausis linksta
Ruta cia biski neitema, ziuriu tau sparciai svoris krinta, izduok paslapti ka darai ir kaip taip smulkiai supjaustai cukinijas spageciams

Labas rytas




sesuo nusipirko Slaiseri (slicer) ta aparaciuka kuris supjausto labai plonom juostelem makaronais, nors man asmeniskai zymiai skaniau su skustuku issilgai braukiant gaunamos platesnes juosteles

Neblogas straipsniukas apie Enzimus

Enzimų svarba

Kas yra enzimai?

Vis žinome
apie vitaminų ir mineralų svarbą gerai sveikatai, bet yra dar
vienas labai svarbus ir deja vis dar ignoruojamas sveikatos veiksnys
– enzimai. Apie kuriuos šiandiena kaip tik ir pakalbėsiu. Enzimai
yra sudėtiniai baltymai, kuriuos gamina kiekvienas augalas ir gyvas
organizmas.

Yra trijų
kategorijų enzimai:

1.Metaboliniaienzimai – remontuoja ląsteles ir optimalų organizmo
funkcionavimą. Jie daugiausiai gaminami pačiose ląstelėse.

2.Virškinimoenzimai(daugumą gamina kasa) – padedą suvirškinti valgomą
maistą (suskaido maistą į pasisavinamą formą). Virškinimo
enzimai atlieką tris pagrindines funkcijas:1) virškina baltymus –
suskaido į amino rūgštis,2) virškina riebalus – suskaido į
riebalines rūgštis ir gliceridus ir 3) virškina angliavandenius.
-suskaido į gliukozę. Bet tie patys virškinimo enzimai gali būti
panaudojami ir kaip metaboliniai – ląstelių remontui.

3.Maistoenzimai - enzimai randami žaliame-aukštos temperatūros(iki
47C) nepaveiktame maiste.Visas augalinis temperatūroje neapdorotas
maistas turi savų enzimų, kurie maistui patekus į organizmą
padeda jį virškinti ir taip organizmas nenaudoją savų enzimų –
neapkraunama kasą ir ji gali gaminti daugiau metabolinių enzimų
ląstelių remontui. Maistą verdant ar kitaip apdorojant
aukštesnėje nei 47C temperatūroje visi enzimai žūva. Ir deja
dauguma žmonių šiandiena pagrinde vartoja apdorotą, rafinuotą
maistą, kuriame nėra enzimų. Virškinimo ir maiste randami
enzimai atlieka tą pačią funkciją – virškiną ir skaido
maistą, kad ląstelės jį galėtų pasisavinti. Savų enzimų turi
šviežios daržovės, vaisiai, nepasterizuoti ar kitaip
temperatūroje neapdoroti pieno produktai, žali kiaušiniai, ir net
mėsa (cathepepsinas)


Organizmas
funkcionuoja enzimų dėkaMūsų kūno organai ir audiniai funkcionuoja metabolinių enzimų pagalba. Kaip teigia Dr. Edward Howell, enzimų terapijos pionierius - enzimai palaiko gyvybę žemėje, be enzimų nebūtų gyvybės. Nei vitaminai nei mineralai, nei hormonai negalėtų nieko padaryti be enzimų
pagalbos. Kaip rodo tyrimai su gyvūnai, įdėjus kateterį ir iš
kasos nuleidus enzimus (taip kad jie nepatektų į virškinamąjį
traktą) gyvuliai labai greita išsekdavo ir numirdavo. Enzimų
pagalba dirba visi audiniai ir organai – širdis, kepenys, inkstai,
skrandis, žarnynas ir kt.

Kiekvienas organas turų savo enzimų

Kiekvienas organas ir audinys bei ląstelės gamina savo specifinius metabolinius enzimus, kurie reikalingi užtikrinti šio organo veiklą. Vienas tyrimas nustatė,
kad arterijose veikia net 98 skirtingi enzimai. Kepenis turi labai
daug skirtingų enzimų įvairioms funkcijoms atlikti (kepenys
atlieka apie 1500 skirtingų funkcijų).Šiuo metu yra identifikuotą
apie keletas tūkstančių skirtingų enzimų.

Ar mūsų
organizmas pasigamina pakankamai enzimų?
Anksčiau
buvo manoma , kad organizmas sugeba pasigaminti pakankamai enzimų.
Deja kaip veliau paaiškėjo, žmogaus ‘enzimų bankas’ gali išsekti
ir ši tendencija labai paplitusi šiandiena, nes žmones beveik
nebevalgo žalio maisto ir dar blogiau valgo labai rafinuota maistą,
kuriame yra tik tuščios kalorijos ir beveik nieko daugiau.




Su
amžiumi enzimų gamyba mažėja
Taip pat kaip rodo tyrimai su amžiumi enzimų(ir virškinimo ir metabolinių) gamyba mažėja ir labai galimas daiktas, kad mažėja dėl per gausiai valgomo temperatūroje
apdoroto maisto. Ir yra manoma, kad viena iš senėjimo priežasčių
kaip yra enzimų trūkumas.


Enzimai

Dabar
pažiūrėkime į kai keletą enzimų atskirai:

» Lipazės- virškina riebalus, taip pat padeda palaikyti gerą tulžies
pūslės veiklą. Todėl valgant daug temperatūroje apdorotų
riebalų tulžies pūslei enzimų gali ir nebe užtekti. Ir dėl to
per ilgą laiką jos funcija gali pablogėti.

» Proteazės.
Šios grupės enzimai padeda virškinti baltymus ir suskaido juos į amino
rūgštis. Jei kasa gamina nepakankamai proteazės baltymai yra
nesuvirškinami ir suvirškinami nepilnai. Tokie baltymai ne tik kad
yra toksiški, bet dar pro pralaidžias (dėl suprastėjusios
žarnyno funkcijos)patekę į kraują sukelia įvairias alergijas.

» Laktazė
– skaido piene esantį cukrų – laktozę. Yra manoma, kad apie
70% suaugusiųjų stokoja šio enzimo ir todėl jiems šviežio
pieno vartoti nereikėtų arba jiems reikėtų vartoti enzimų
papildus, kurie jei yra geros kokybės, gali būti labai naudingi.

» Amilazė
(dažnai vadinamas ptailinu (ptyline)– skaido kompleksinius
angliavandenius į paprastus(maltozę). Šis enzimas išsiskiria su
seilėmis ir todėl labai svarbu gerai kramtyti maistas ir ypač
kompleksinius angliavandenius(duona košes ir kt.), nes be amilazės
šie angliavandeniai ilgiau užsilaiko skrandyje ir dažnai net
pradeda fermentuotis. Bet kramtyti reikia visą valgomą maistą,
nes jau patekus maistui į burną kasą gauną signalą kiek ir kokių
enzimų reikia gaminti ir jie maistas yra nekramtomas ar kramtomas
mažais šis signalas gali būti netikslus ir dėl to enzimų
pagaminama nepakankamai ir maistas lieka nepilnai suvirškinamas.

» Maltazė
– skaido kompleksinius ir paprastus angliavandenius. Taip pat
suskaido nepanaudotą glikogeną raumenyse. Glikogenas yra raumenyse
saugomą gliukozė.




» Celiulazė – suskaido skaidulas - celiuliozę (randamą
vaisiuose ir daržovėse) ir taip padidina mitybinę vaisių ir
daržovių vertę. Celiulazė yra negaminama žmogaus organizme ir
gaunama tik valgant šviežius vaisius ir daržovės.


» Papainas(randamas vaisiuje papaja) ir bromelainas ( randamas ananase) - padeda virškinti baltymus. Todėl yra manoma, kad valgant baltyminį
maistą gerai kartu suvalgyti truputi papajos ar ananaso.
Bromelainas taip pat yra natūralus anti-uždegiminis vaistas(mažina
uždegiminius procesus) todėl gerai sergant reumatoidiniu artritų
ir kitomis uždegiminėmis ligomis

Žalias
maistas turi savų enzimų
Žalioje
natūralioje formoje daugelis maisto produktų turi pakankamai
enzimų, kad suvirškintu savyje esančius ingredientus. Puikus
pavyzdys yra bananas. Neprinokęs bananas (tokie dažnai parduodami
parduotuvėse – kai yra žalios spalvos)turi apie 20% krakmolo.
Natūraliai banane esantis enzimas amilazė šį krakmolą paverčia
yra cukrų ir dėl šios priežasties bananas tampa saldus ir žievės
spalvos pasikeičia į geltoną(valgant žalios spalvos bananą jis
dėl jame esančio krakmolo yra nesaldus, todėl nusipirkus žalius
bananus reikia juos palikti kelioms dienoms šiltoje vietoje ir jie
savaime prinoks). Prinokę bananai ir kiti vaisiai yra idealus
energijos šaltinis ir juos valgant organizmas neeikvoja savų
enzimų. Ir dažnai klaidingai bijoma valgyti vaisiu dėl juose
esančio cukraus, bet kaip jau ne kartą esu rašęs vaisiuose
esantis cukrus yra pasisavinamas lėčiau yra ne tas pats kas baltas
cukrus. Nepaisant to diabetikai vaisius turi vartoti saikingai, nes
per didelis jų kiekis gali per daug pakelti gliukozės kiekį
kraujyje.

Yra manoma ,
prinokę vaisiai jau yra beveik suvirškinti pasirengę įsisavinimui.


Žalią
maisto valgo tik nedaugelis

Deja vien
žalią maistą valgo tik labai nedaugelis žmoniu, o ir žmogaus
organizmas nėra sutvertas valgyti žalias kruopas, bulves, žuvį
mėsą, kuri taip pat turi enzimų. Todėl valgant šilumos apdorota
maistą labai gerai kartu valgyti žalias daržoves, kurios gali
palengvinti mėsos ir kito maisto virškinimą. Enzimų papildai taip
pat gali būti naudingi.

Dauguma
žmonių taip pat nevalgo žalių kiaušinių(žali kiaušiniai yra
labai naudingas maistas tik prieš valgant juos reikia gerai nuplauti
su muilu ir geriausia pirkti laisvėje vaikštančių vištų
kiaušinius) ir taip pat valgo pasterizuotus pieno produktus, ir bet
pasterizacija pakeičia pieno struktūrą ir taip padaro beveik
nevirškinamą ir dėl to organizmas jo nepasisavina ir priedo
nesuvirškinti pieno produktai sukelia įvairias alergijas įskaitant
astmą. Kai nepasterizuotame piene yra lipazės pieno riebalams
virškinti ir dėl to sviestas pagamintas iš nepasterizuoto pieno
gali būti labai sveikas produktas.

‘Negyvas’
maistas užsilaiko skrandyje

Kaip teigia
Dr. Edward Howell, negyvas be enzimų maistas patekęs į skrandį
’stovi’ kokią valandą nieko neveikdamas ir net pradeda
fermentuotis(rūgti). Tuo tarpų enzimų turintis maistas patekęs į
skrandį iškarto pradedamas virškinti ir net skrandžio rūgštis
jų nesunaikina.

Stresas
vagia enzimus
Kai žmogus
patiria stresą organizmas neturi pakankamai laiko ir pajėgų
enzimams gaminti todėl maistas yra blogai suvirškinamas ir taip
pat dėl nepakankamos metabolinių enzimų gamybos ląstelės yra
‘nesuremontuojamos’ ir taip per ilgą laiką pasireiškia ligos.




Daugelis
ligų dėl enzimų stokos
Yra net
manoma, kad daugelis ligų kaip tik ir yra dėl organizmo išsekusių
enzimų atsargų. Kadangi šiandiena žmonės labai mažai vartoja
žalio maisto ir pagrinde valgo rafinuotus produktus tai dažnai
enzimų pradeda trūkti vis jaunesniame amžiuje ir dėl to vis
jaunesniems žmonėms yra diagnozuojamos chroniškos ligos.

Organizmui
svarbiausia yra užtikrinti pakankamą energijos, vitaminų ir
mineralų bei kitų nepakeičiamų elementų tiekimą organizmo
veiklai palaikyti, todėl pirmiausia enzimus skiria maisto
virškinimui ir dėl gausiai vartojamo rafinuoti ir temperatūroje
apdoroto maisto organizmo remontui enzimų nebelieka ar lieka
nepakankamai.Teigiama,
kad net iki 80% organizmo energijos yra sunaudojama virškinamajame
procese.

Žmogaus
kasa yra didžiausia
Žmogus yra
bene vienintelis sutvėrimas kuris valgo ne žalią, bet temperatūroje
apdorotą maistą.Lyginant pagal kūno
svorio procentą žmogaus kasa yra pati didžiausia (kasa yra
pagrindinis virškinimo enzimų gamintojas). Tai tikrai ne
atsitiktinumas ir yra dėl gausaus rafinuoto maisto vartojimo, nes
nuolat apkraunamas organas padidėja(tas pat atsitinka su kepenimis(geriant alkoholį ar vartojant per daug riebaus maisto),
širdimi(per daug aktyviai sportuojant) ir kt.). Tai patvirtina ir liginant laukinius ir naminius
gyvūnus(kuriuos žmogus priverčia valgyti temperatūroje apdorotą
maistą), nes naminių gyvūnų kasa yra didesnė nei laikinių.
Todėl enzimų stoka ir nenatūralaus maisto vartojimas yra bene
pagrindinės priežastys dėl kurių vis daugiau ir daugiau naminių
gyvūnų serga chroniškomis ligomis ir jiems reikia vaistų, kai
laukiniams gyvūnams veterinaro nereikia.

Reikia
valgyti daugiau žalio maisto

Idėja
valgyti vien žalią temperatūroje nepadorotą maistą daugeliui
žmonių yra nepriimtiną todėl siūlau vartoti kuo daugiau žalių
vaisių ir daržovių, kurie turi savo enzimų. Galima vartoti geros
kokybės enzimų papildus, bet aš jokiu būdu nepateisinu enzimų
vartojimo, kaip atsvaros persivalgymui (kaip teigiama vieno papildo
reklamoje ir mano nuomone tai mažų mažiausiai neatsakinga ir tokie
dalykai turėtų būti uždrausti) valgymui blogą maistą.

Gerą
sveikata labai priklauso nuo metabolinių ir virškinimo enzimų veiklos ir
pakankamos jų gamybos. Metabolinių ir virškinimo enzimų nepakankamumas per
ilgesnį laiką sukelią įvairias ligas.

As taip pat buvau skaiciusi, kad putpeles neserga salomonelioze, bet ne taip seniai kazkur perskaiciau, kad vis delto galima nuo ju susirgti salmonelioze, tai jau ir nebezinau kaip ten is tikruju ir neberizikuoju Kai vyras prie penketa metu si dziaugsma apturejo nuo anytos varsketuku, tai susirgti jokiu budu nenoreciau

Isvertus is anglu i lietuviu kalba "enzime" yra fermentas.




Is zalio maisto fermentai-darbininkai, manyciau, niekur toliau virskinamojo trakto nenukeliauja, nes fermentas yra baltymas, kuri turetu virskinti skrandyje esantis vietinis fermentas proteaze.
Del tu tusciu koloriju, tai turiu siokiu tokiu abejoniu. Tarkim mesa, baltymu saltinis, visaip sugadinama saldant, sildant, verdant, kepant ir t.t., bet rezultate vietoj graziu baltymuku, turim suplesytus baltymus, o tokius draiskalus turetu but lengviau virskinti, t.y. skaidyti iki aminorugsciu. O is tu paciu aminorugsciu veliau susintetinti reikiamus darbininkus - fermentus.


Na va cia perskaiciau zaliavalgystes privaluma. Zalias maistas i pilva patenka jau dalinai suvirskintas, zaliavalgio organizmo fermentai tinginiauja, nes gauna ne seno pastato sienas, kurias reiktu griaut, o plytas.

Man idomu, kai augalai reaguoja i stresa, kai juos pjaustai, kramtai ir t.t. Svogunas tai stipriai ginasi. Kiaules mesa gal kazkokiu blogumu streso metu (pjaunant) prikaupia, o kiti augalai kaip?

As tai pradziai noreciau pabandyt bent kelis patiekalus atsirinkt zaliavalgiskus, o po to jau mastyt, ar buciau zaliavalge visiska, ar ne. Kolkas man atrodo, kad lietuviam palankiau but prijauciantiems zaliavalgystei, o ne visai 100proc. joje.

Kas cia per supermaistas? Pagooglinau ir matau, kad skirtingi saltiniai skirtingus super produktus siulo. Linu seklos, graikiniai riesutai, granatas, lasisa, tamsios zalios darzoves, obuoliai, virtos pupos, alyvuogiu aliejus, pilno grudu turinti duona, arbata, jogurtas...

Žinoma, sunkiai persirgus, i tą pusę ir žiūrėti nebesinori. Ypač kai rūpi vaikų sveikata.

Manau, kad visi gyvūnai kažkuo serga, tik ne viską žinome:) Prieš naudojimą visų kiaušinių lukštą labai kruopščiai nušveičiu su soda:)) Tik va vištų, nors ir naminių žalių kiaušinių nelabai smegenys priima, putpelės visokeriopos reklamos dėka atrodo patikimiau, tiesa, tai vyko prieš kelis metus, dabar tiesiog nebenoriu:)

Ačiū Rūtai už vis papildomas medicinines žinias:))

Labas rytas,Rutai noriu padekot uzjos bloga,ir uz visus straipsnius,uz visa triusa.Aciu.Skaitineju jau du men.apie zaliavalgyste,bet vis dar nepradedu,nes siuo metu esu uzsiemusi visai kitoj klasej.Ova kai ten baigsiu,tai manau menesiukui pas jus uzsirasysiu patinka man jusu patiekalai(nors neragavau),o gamint-visos salygos.Taip kad prisiskaicius visokiu straipsniu,dar turiu nusipirkt knyga Fermentu faktorius.Irkaip tik uzbaigiu kursa pas ponaX tai tuoj pas jus.O dabar klausimas;kaip daiginti ridikeliu seklas?Ir po kiek laiko,kai sudygsta galima valgyti.Turejau toki gera puslapi apie seklas ir pameciau.Aciu

Ne veltui savo forma jie primena smegenis. Graikiniai riešutai, pasak mokslininkų, naudingiausi iš visų riešutų.

Supratau, kad mano gamtiškoji nuojauta renkantis maisto produktus manęs neapgavo. Šiandien perskaičiau, jog Pensilvanijos (JAV) mokslininkai nustatė, kad graikiniai riešutai yra sveikiausi iš visų riešutų ir yra rekomenduojami kaip kasdienio raciono dalis.
Anot gudriųjų ponų iš Skrantono universiteto, lyginant su žemės, pekano, migdolo ir pistacijų maistine verte, graikiniai riešutai pasižymi dvigubai didesniu antioksidantų kiekiu. Be to, šiuose riešutuose esantys antioksidantai yra aukštesnės kokybės ir stipresnio poveikio.
Antioksidantai žinomi dėl savo prevencinių savybių, apsaugant ląsteles nuo ardančio oksidantų poveikio. Antioksidantai, rasti graikiniuose riešutuose, yra 15 kartų stipresni negu vitaminas E, kuris naudojamas organizmo valymui.
Dar vienas graikinių riešutų privalumas - jie retai kada valgomi paskrudinus, o karštis neigiamai veikia riešutuose esančias vertingąsias medžiagas. Reguliarus riešutų valgymas, pasak dietologų, sumažina širdies susirgimų, vėžio bei II tipo diabeto riziką.

rammona smagu tave cia matyt

O riesutus perkat isgliaudytus ar dar su lukstais?

graikiskus ir lazdyno gliaudau