nu ir as esu be galo be krasto pikta ant savo fifino..

gavau dovanu tokiaaaa graaazia orhideja, o jis pacia pirma diena ja nuo auksciausios spintos nuritino ant zemes.. bet jau tada nebegailedama ir nebegalvodama taip per ausi ir per uodega kaliau, kad vargsas paskui slepesi nuo manes..
bet prie geles daugiau nebelenda...

o kai lenda uztenka man jam pirstu pagrasyt..
nor skai nusperku gelyciu pasimerkt, tai jis ku rbuve skur nebuves turi jas apuostyti, pakramtyti ir pan..
tada visada perku ir jam viena gele, padedu an t zeme sir tegulk sau drasko ir zaidzia..
bet aisku labiausiai rupi tos, kuriu negalima..
bet kol kas visks ok..
ziuresim kas toliau.. savaite orhideja nejudinama ir neuostoma...

