Gal ir ne i tema as cia,bet vis gi-apie abortus...
Papasakosiu savo istorijele,nors esu dar labai jauna,bet galeciau parasyti knyga apie savo gyvenima...
Pacios atejimas prasidejo butent tais laikais,kai vienisos mamos vaikai buvo vadinami benkartais.As tada- vienas vaikas is tokiu...Pastojo mama jauna,tetis nese muila,uzstate vaikeli kitai jaunai panelei.Zinau,kad be tos paneles dar 2 seses turiu,vyresnes uz mane 1.5 metu ir 3...Mamos mama,mociute mano,buvo supratinga,nupirko auksini zieda mamai,kad visuomene matytu,jog ji vedusi...As augau labai nemylima,labai nesutapo mano ir mamos charakteriai.Dirbo ji per 3 darbus,matydavau ja tik po darbo vakare ir anksti ryte,kai ateidavo supinti man kasyciu i mokykla.Pamatydavau vakarais ateinancia ir iskart apsiverkdavau,nes zinojau,kad ir vel kazka blogo padariau
Atsirado patevis po 6 metu.Pamenu,kai mamai pasnibzdejau mamai i ausi-galiu si dede TETE vadinti?..Atsirado ir brolis,po dar 4 metu...Isgerdavo jis,budavo agresyvus.Daug laiko leisdavau kieme,nes nenorejau namo...Gryzus rasdavau langus isdauzytus,mama kruvina,o kalta likdavau...as...Man brestant pradejo jis mane tvirkinti.Mamai nieko nesakiau,juk pati buciau likusi kalta

Kazkada mama pasake-nesidariau aborto,nes norejau kitu vaiku...Tada kaip komos istikta,visa savaite verkiau mokykloj,o po mokyklos raiciausi ant zemes...Kai mama perskaite mano uzsiuta siulais dienorasti,ir reke valandu valandas,supratau,kad nebenoriu gyventi...Persipjoviau venas.Bet nepakankamai giliai...Neveltui,menesi kas nakti sapnavau,kad valgau vysnias,kad jas matau,kad ju prikritusi pilna zeme ir t.t. ir pan,juk vaisiai-asaros...
Anksti isejau dirbti.I parduotuve,uz 400lt po 15val.Kad kuo maziau buti namie.Karta patevis pasake-puse pinigu,kad butu padeta ant stalo...Pradejo slepti maista-juk uzsidirbu,galiu nusipirkti...Isjungdavo vonioje sviesa,kai manydavo,kad as ten jau per ilgai...Pries man einant maudytis,uzrasydavo skaitliuku parodymus...Mamos seses padedama issinuomojau buta,isejau is namu.Sutikau busima vyra,po 3 menesiu isejau pas ji gyventi.Kokia palaima-niekas nerekia,ziuri kaip i ateive,kai paklausiu ar galiu kiausini issimti is saldytuvo.Palaima,kad turiu savo kambari,nerealu...Krizes dar LT nebuvo,gyvenom gerai...Po 3 metu suplanavom vaikuti,susituokem.Tiesa,pries vestuves verkiau draugei ant peties-as nesu tikra,kad sis zmogus tas,su kuriuo noriu pasenti...
Prasidejo krize.Daug seimu ji isarde...Pinigu trukumas,staigiai pasikeitusios gyvenimo salygos,vaikutis...Man ziauriai reikedavo demesio,sakydavau vyrui,jei neapkabinsi manes,nepabuciuosi,susirasiu kas tai padarys.Man nieko daugiau nereikia,tik buk geras,kartais kakta pabuciuok,ar apkabink is nugaros.Bet jam tai atrode sudetinga.Kai pradejo trukt pinigeliu,pradejau burbeti-maziau gerk alaus,bandyk mest rukyt,vaikui pampersui pinigu nera,o alui-visda.Dariaus slyksti

Ir jausmai salo,salo...Brandinau minti apie skyrybas.Uzsiminiau ne karta jam-negirdejo...Isvaziavau i UK skinti geliu-pinigeliu reikia,o vyras,ne ta persona kuri kazka aukotu del bendros geroves.Nemaciau,kai vaikas atsvente 1aji gimtadieni,buvau svetur...Gryzau po 3 menesiu,vaikas pasikeites,mamos nepazysta...O ir kalno pinigu neatveziau,tik10kg kazkur dingo...Gyvenimas tik blogyn,barniu daugyn,viskas nepabaigta,namai neyruosti,kur paziuresi viskas negerai...Pradejau vel ieskoti budu kaip isvaziuot i uzsieni,tik ilgiau...Prasiau vyro,maldavau,verkiau,vaziuojam kartu,viskas bus zymiai greiciau,greiciau vaikuti pasiimsim.Nevaziavo.As nuvykusi,draugu padedama uz savaites gavau darba,uz poros menesiu-kontrakta.Kaskart pykausi skaipu su vyru,prasiau atvaziuot,juk greit ziemos sezonas,baigsis darbais.O jis tempe,tempe...Atvaziavo po 4 menesiu,padirbo nepilnus 2 menesius su pertraukom,nes butent atejo tas nelemtas laikas.Vaika atsiveziau po 6 menesiu.Bet jau kai maniskis vaziavo,zinojau,kad kvieciu ji tam,kad greiciau paskola ismoketi,nebenoriu but su juo daugiau.Ir,kad vaikuti pasiimti...
Jam bebunant cia,susipazinau darbe su vyru.Snekos i valias,atrodo,gimininga siela...Pradejo susitikineti,pasiimdavau vaikuti,kartu zaizdavom futbola...Vyras dar po menesio isvyko namo,nes pykciai jau buvo nesveiki,o ir as nebeapsikentusi pasakiau ka galvoju,kad nebemyliu,kad supratau galutinai,kad mums nebepakeliui...Vyras ir alpo ir ko tik nebuvo.Suprato kaip smarkiai mane mylys,pazadejo but kuo nebuves per 6 metelius...Per velu,nebereikia...
Su naujuoju zmogeliu snekejau,sakiau,kad jei as ateisiu i jo gyvenima,ateisiu su daugybe problemu,klusiau ar jam to reikia...Juk vis dar vedusi,turiu vaikuti.Jokiu pasimatymu,iskart rupesteliai.Jis sake-OK.Ne lietuvis jis...Greit sumetem smutkes.Mano vaika dievina,mano vaikas ji-taip pat.Grazu ziureti...Viskas gerai iki kol nepastojau...
Turejom nesaugu sexa,o postinoras nepadejo...Kai pamaciau,kad laukiuosi,nenuliudau.Nors,juk buvom tik 3 menesius kartu,as vis dar vedusi,visi aplinkui paklaike,kokia as siaubinga,atemiau teva is vaiko,sugrioviau seima...Nusprendziau uzsimerkti,atlaikyti visuomenes spaudima.Bet jis pasake-mes negalim tureti sio vaikucio.Mes neturim dar nieko.Tas tiesa-vis dar ant ciuziniu,be spintu,be NIEKO.Juk cia uzsienyje ateini nuomotis i tustut tustutelius namus...Pradejom pyktis...Vakar buvau ligoninej darytis aborto.Jis jau buvo seniausiai pakeites nuomone,ne karta sake-pasilikim si vaika,as jo noriu,bus nuostabus,zinau,kad busim nuostabus tevai...Bet as nebesijauciu saugi siuose santykiuose....

Pradejau sapnuoti mirusius zmones,kad vaikstau po kapus,kad kazkas naktimis vaiksto po mano namus... Zinojau,kad pati be proto noriu sio vaikucio,bet neduok Dieve,likciau nebe su 1,o su 2 vaikuciais viena,uzsienyje.I LT gryzti negaliu,kur?Pas mama?..
Nuejau i operacine,visa komanda klauso dziaza,linksmi...O as pradejau verkti.Asaros kaip pupos...Suleido vaistu i vena.Sako-u feel stress?Be alright,have a nice dream...Uzdejo kauke ir uzmigau...Po 15min pazadino,o as pradejau dar labiau verkti.Jau nuzudytas,supjaustytas mano vaikutis... Sako-nepergyvenk,visos verkia po narkozes.O as sakau-ne kad narkoze turejau,o kas nuzudziau savo vaika...Verkiau labai labai.Atejo maniskis,priglaude ir pasake-mes niekada to nebepadarysim...Vaziuoju traukiniu namo ir atsiprasinejau savo kudikio,sakau,kad as ji vis tiek labai labai myliu,kad butinai ji dar karta pakviesiu,bet kai but galesim laimingais visi.Dieve,tai taip baisu,bet kartais nera kito kelio...
Daktarai idejo man spirale,pati paprasiau,nebenoriu to isgyventi...