QUOTE(brooken @ 2011 07 27, 16:38)
Na mazamete saves jau nelaikau, man 23 metai, tik kadangi dvejojau truputi ka studijuoti, tai vis dar studente. Draugas mano nesiruosia manes palikti, is vienos puses vaikucio noretume, is kitos puses butu gerai dar palaukti. Truputeli dvejojame del finansines padeties. Beda ta, kad gaila tevu vilciu ir svajoniu, nes as vienturte, o mano draugas kaip ir as siuo metu gyvename uzsienyje, taigi tevai liktu vieni lietuvoje o ir ju vienturte dukte juos nuviltu, nes jie noretu, kad pries kurdama seima as daug pasiekciau... Tai vat ir kybo dilema tarp vaikucio ir tevu iliuziju ir vilciu ispildymo.
Na, jeigu norisi gyventi taip, kaip kažkas kitas tavo gyvenimą įsivaizduoja, o ne tu pati - tai tada jau nekas.
Nesu prieš abortus, bet siūlyčiau gerai viską apsvarstyti. Nutraukus nėštumą, kai jis nuo mylimo žmogaus, nebūnant 15ikos ir jau priėjus tam mąstymui, kad `iš vienos pusės vaikučio norėtume`, gali kankinti milžiniškos moralinės pagirios iki gyvenimo pabaigos.
Karjeriste su vaiku greičiausiai jau nebetaptum, bet galbūt turėtum šeimą ir būtum dar laimingesnė.
O tėvai, beje, sugebėtų džiaugtis ir anūku, ne tik dukters 20val. per parą darbo krūviu.
Tai, kad abejoji ir, kaip sakai, iš vienos pusės vaikučio nori, šiuo atveju, man rodos, stiprūs argumentai.