Abortas

tai butent - liga, tokia pat kaip AIDS, sifilis, gonoreja. Liga, kurią butina issigydyti... o jei jau "uzsikretei" - tai reikia "issivalyti"? ir kam? kad butu galima be "salutiniu poveikiu" realizuoti "santykius su vyru(-ais)"? ir ko verti tie santykiai, jei del ju esame pasiruosusios paaukoti fizine ir dvasine sveikata?

kaip jau sakiau-esu už moters galimybę rinktis.

Būtent,kad šalutinis poveikis,o ne tikslas.
Man seniai seniai,kai buvom tik susituokę vyras su humoru pasakojo vieną istoriją apie savo buvusį bendradarbį.Na įsimylėjo žmogelis vedė,gimė pirmas vaikas.Ir žmona po gimdymo atsisakė su juo mylėtis,visai visai.Jinai pasirodo taip mamos išauklėta,kad myliesi tol,kol nori vaikų.O vaiko jai vieno pilnai užtenka (na 80kažkelintais epidūrų visokių nebuvo,man bendradarbės apie gimdymą tada pasakojo kad nualspti nuo skausmo,atgaivina,dar apstaugia gerai,ir gimdai toliau)...O žmogelis labai labai tą žmoną mylėjo ,ir vaiką labai mylėjo,skirtis na negalėjo niekaip,ir kategoriškai prieš buvo visokias meilužes.Na ir kažkaip penkių metų bėgy sugebėjo savo žmonai išaiškinti,kad nesamonė visa tai,mylėjimaisis nuo vaikų skaičiaus nepriklauso.Įdomu sakysim,jei šiais laikais taip būtų,sukurtų vyrukas čia tokią temą,įdomu,kokių patarimų gautų.Vargu ar kas parašytų,kad taip,viskas čia tvarkoj ,taip ir turi būti,tavo žmona visiškai teisi.

mano nuomone, rinktis reiketu ne darytis ar nesidaryti aborta, o guleti ar neguleti su vyru... esam laisvos rinktis...

Na, ne visos gali be sexo gyventi.

na, jei jau prasideda tokie dalykai.
turtuolis su sarvuotais langais nelaimingas. moteris turinti vyra -irgi ne. keiki mes pagal kitus matuosim laime? tureti vyra ir babkiu - tai jau laime? jums reik kad KITI nustatytu jusu verte?tada galima gimdyti? kazkoks absurdas.

iki ko nusisvaigo si tema, jezau, nieko naujo po saule. juk VISI yra suzeisti, turim traumu. prie ko cia isvis? raskit sterilu zmogu kuriam NIEKO nera atsitike, ar kazkas baisaus traumuojancio neivyks kazkada.

cia jau tiesiog zodziu neturiu. na taip taip jus nelaiminga, mes visos nelaimingos, visa zeme asaru pakalne, pjaustykim tuos gemalus, jie juk nespejo dar verkt ismokt.


flight, jusu isvardinti atvejai. nieko nematau baisaus. pati pagimdziau antra tokioj busenoj, kad puse jusu, na, 2/3 pagal dabar kalbamus argumentus - issigramdziusios.

ir darsyk kartojuos. tema buvo tokia: normali moteris, ne 15mete, ne sifiliu serganti. ne su negalia. normali situacija, tai yra sunki, bet ne tragiska. pasidare isvalyma. o visos emet apie tokius krastitunumus, ir pvz metyt, pastoja 60-50mete, pastoja su ntuoju vaiku... as kaip tik nesmerkiu, noris kaip tik moteroms irodyt, kad neziuretu to savo vienisumo, tos maniakiskos priklausomybes pinigams. jus gal busit kazkada paliktos, bet ar tai laimes emse? ar jau vyrai -aukstesnioji rusis, ar jie suteikia laime? jei tik nuo ju sukreizejusiu sprendimu prilauso musu laime, mes labai save mazai vertinam. sventas dieve, jei jums taip GERAI-jei tikrai tik vyrai jums laime nes, tik nuolat istiesta tevu ranka, ir tik l geras atlgyginimas - tai duok dieve, bet ir uzuojauta jum tokiu atveju.
nes vargu, ar imanoma viska tureti vienu metu. kazkada turi tik kai kuriuos dalykus. man isvis -paaugliska diskusija. nejauciu laimes, nesu laiminga moteris. suprask-nera salia manes I MANE AKIS PAKABINUSIO IR RUPESTINGO VYRISKIO. nsa vyrai turbut tikrai nemano, kad jiems laime moteris atnes reik is ju pasimokyt.

Taip Zuzu,vyro buvimas šalia man suteikia laimę.Man labai gaila,kad jūs savo gyvenime nesutikote tokio vyro,kurio buvimas šalia jūsų padarytų jus laimingą.Dėl mylėjimosi-kažkada masčiau,kad jo galėtų mano gyvenime ir visai nebūti,tikrai be to nenumirčiau.Bet vis dėlto nenorėčiau kad mano vyras mylėtūs su kita moterim,ne su manim.Nes visiškas mylėjimosi nebuvimas yra garantuotos skyrybos.

yra toks geras rusiskas posakis - "megsti nuo kalniuko vazinetis, mek ir rogutes tampyt"...

Deja nepazistu, tik zinau,kad pries 2000metu moteris vardu Marija pastojo budama vienisa be vyro ir be draugo :))) daugiau tokiu stebuklu nezinau, o Jus zinote?

Siuo metu as laiminga, bet tik savo jegu ir psichologiniu knygu deka. Pradejau paprasciau ziureti i gyvenima, optimistiskai. Ir jei moteris nori darytis aborta, mano manymu, lai darosi, o ne svarsto, ar vyras nepaliks, ka zmones pagalvos ir t.t. Nenori, matyt, to vaiko taip labai, o skiesti tokias pasakas, kaip kad vaikai pasirenka tevus ir visa kita gali tik tokios moterys, kurios pacios turi gerus mylincius tevus. Dziaugiuosi uz jus, kad jums pasiseke ir neteko su duonos kriauksle visa diena vaikscioti ar eiti pas kaimynu prasyti valgyti. Net 20 savo gyvenimo metu as nenoriu prisiminti, kai gyveni tam, kad isgyventum, kai kovoji su kiekviena diena. Kiekviena diena as sau prisiekinejau, kad mano vaikams to patirti nereikes, kad niekada nebusiu tiek priklausoma nuo vyro, kad man reiketu rinktis ar vaikas ar vyras. Savo as pasiekiau. Taip, turiu mylinti vyra, turiu nuostabia mazyle, laukiuosi dar vieno, bet... sutinku su vienos forumietes pasakymu, niekada negali zinoti, kas bus rytoj, bet visada gali rasti iseiti, jei moteris pati to nori. Bet neuzkraukit savo visu nelaimiu priezasciu ant vaiku galvu. Jei jau zadat visas kaltes ir nelaimes suversti vaikui (kad vyras nepaliktu, kad valstybe islaikytu, kad is darbo neismestu bent artimiausius metus, kad tevai spaudzia jog reikia seimos ir dar begales tokiu kvailu priezasciu, kuriu cia pilna) tai geriau negimdykit, o darykit aborta arba saugokites. Vaikai turetu buti dziaugsmas, jausti pilnatve, o ne galvoti "ir kam as gimdziau", kai tik pasidaro sunkesne valandele.

Vadinasi, dabar jūs laiminga. Nes gavot šansą ir jį išnaudojot.

Tai jos motina nusprendė, kad ji turi gyventi. Vaikas to nesprendžia. Tai tėvai nusprendžia.
O dėl jos gyvenimo... Manau moteris turėjo dvi galimybes: ir toliau jaustis šud***i ir gyventi tokį gyvenimą arba kažką daryti. Ji pasirinko keisti savo mintis. O jos tėvai jai nesuteikio jokio šanso gyventi normalų gyvenimą. Tai ji pati savo gyvenimą padarė normaliu juodu darbu.