QUOTE(Jurgachka @ 2011 03 18, 16:38)
Kazkada vienoje temeleje dareme apklausa apie tai, ar musu mamos mums yra sektinas pavyzdys, ar mes esame patenkitos tuom, kaip mus mamos augino. ir rezultatai buvo stebinantys- mazdaug 95 proc nelaike savo mamu pavyzdziu, vienaip ar kitaip buvo nepatenkintos ju auklejimu. taigi idealios 'mamystes'ideja yra praktiskai utopija
tos mistines 'ivaikintojos' irgi toli grazu nebus idealios mamos ivaikintiems vaikams
Jei moteris nera psichinis ligonis, jei jai nepasireiskia agresijos piepuoliai, jei ji yra pilnamete, subrendusi,ne asociale, tai atiduoti vaika auginti svetimiems, remiantis argumentu 'as nebusiu gera mama' yra tiesiog nesuvokiama....as matau tik atsakomybes stoka, asmenybes nebranduma, gal baime isipareigoti


Jei moteris nera psichinis ligonis, jei jai nepasireiskia agresijos piepuoliai, jei ji yra pilnamete, subrendusi,ne asociale, tai atiduoti vaika auginti svetimiems, remiantis argumentu 'as nebusiu gera mama' yra tiesiog nesuvokiama....as matau tik atsakomybes stoka, asmenybes nebranduma, gal baime isipareigoti

Na, ir nereikia tos idealios motinystės. Toks Winnicott'as yra įvedęs sąvoką "pakankamai gera motinystė". Būtent to reikia ir pilnai pakanka.
Jei suaugusi moteris nori savo vaiką atiduoti, tai nebūtinai turi būti atsakomybės stoka, asmenybės nebrandumas ar psichinė liga. Taip, tai gali būti baimė, bet visai nebūtinai baimė įsipareigoti. Nereikia skubėti lipdyti etikečių, nes jos nieko nepaaiškina.