QUOTE(Naguciu_feja @ 2011 03 25, 16:02)
man speju regitra sapnuosis pries egzamina

reiks jauciu isigyt ir man, kaip kazkuriai mergaitei, kokio preparato nuo streso
Man į vairavimo pabaigą dar kartą Regitra pasisapnavo ir viskas
QUOTE(kristeen @ 2011 03 25, 17:15)
Ar gatveje ar aikstelej galioja tas pats,seimos narys su patirtim

mokinti gali tiktai sviesiu paros metu
Va, o aš šito nežinojau, tai gerai, kad policijos nebuvo, nes aš važinėjau, kai tamsu buvo. Sakau, ir čia reikia perspėti, gal yra ir nežinančių
QUOTE(vesta:6 @ 2011 03 25, 17:25)
Ačiū

Na ką, pradedu pasakoti
Ryte atsikėliau anksti, nes šįkart jau nervinausi. Paskaičiau žurnalą, apsiraminau, ir susiruošusi, dar paieškojau raminančių tabletyčių, bet jų neradusi išėjau. Atėjus, kaip ir priklauso, susimokėjau ir sėdau laukti. Kojos drebėjo, o galvoje sukosi viena mintis: man reikia įstrižo parkavimo. Na ką, išgirdau savo pavardę, parodžiau dokumentus ir egzaminuotojas sako: automobilio pastatymas į laikiną stovėjimo vietą-įstrižai, atbulomis. Iš džiaugsmo nušvitau, maršruto net nenagrinėjau, tik besidėdama dokumentus į tašę permečiau akimis. Viskas puiku, bet kojos vistiek dreba. Išėjom į lauką, atėjom prie automobilio ir egzaminas prasidėjo. Techniniai klausimai buvo visai nesunkūs, į visus atsakiau. Atsisėdus į automobilį nusprendžiau, kad šįkart veidrodėlius reikia nusileisti pakankamai žemai. Deja, mano bandymai nebuvo patys sėkmingiausi: veidrodėlis vis atšokdavo

Egzaminuotojas sako: veidrodėliai žemiau nebe nusileis. Na jei nebe nusileis, tai nuleidau kiek buvo įmanoma ir pasiruošiau važiuoti. Aikštelėje jau net nebebandžiau automobilio, nes norėjau kuo greičiau pabaigti visą egzaminą. Kojos tebedreba, tačiau jau žinau, kaip elgtis. Už tai sakau ačiū pirmajam instruktoriui (per jo pamoką man kojos iš baimės drebėjo ne ką mažiau, nes jis mėgo šaukti). Su kojomis viskas gerai, rankos nedreba. Puiku. Deja, mano džiaugsmo minutėlę aptemdė tai, kad negalėjau nuleisti rankinio. Nei su viena, nei su dviem rankom. Tai teko padaryti egzaminuotojui. Gerai, rankinis nuleistas. Pirmas pratimas-estakada. Viskas beveik be klaidų, išskyrus tai, kad nenuleidau rankinio iki galo, bet tai padarė egzaminuotojas. Apsisukimas ribotame plote-įveikta. Įstrižas parkavimas- padaryta. Garažas. Dar Regitroj belaukdama spėjau pagalvoti, kad reikia nepamiršti posūkio. Ir tik pradėjus važiuoti atbuline eiga į galvą atėjo mintis, kad posūkis neįjungtas. Greit įjungiau posūkį, sustojau, užtraukiau rankinį. Egzaminuotojas sako:Gerai, važiuosime į miestą. Kojos nustojo drebėti, nes miestas-mano stiprioji pusė

Mieste viskas buvo gerai, jokių netikėtų situacijų, viskas puiku. Vienoje vietoje dar teko pasinervinti, nes automobiliai vis važiavo, aš juos turėjau praleisti, o egzaminuotojas į mane žiūrėjo. Tam aš buvau pasiruošusi: mane perspėjo, kad kartais jis taip daro, norėdamas sutrikdyti, kad pradėtum galvoti kad kažką blogai darai. Gerai, kai tik atsirado tarpelis pravažiavau. Toliau viskas gerai. Jau beveik baigiantis egzaminui yra sankryža, kurioje reikia pasukti į kairę. Ir ten labai dažnai pastoviai mašinos suka į dešinę. Aš iš tos laimės, kad Regitra jau visai šalia ir nėra sukančių į dešinę, žalias šviesoforo signalas dar nežada mirksėti paspaudžiau gaziuko. Ir teko staigiai ieškoti stabdžio, nes pravažiavau kiek greitokai, nors įvažiavau į savo juostą, tvarkingai. Atvažiavus į Regitros aikštelę pastačiau automobilį ir laukiu. Egzaminuotojas pasakė klaidas (per trumpai rodžiau posūkį, sankabą kartais laikiau ilgokai ir tą paskutinę sankryžą pralėkiau kiek per greitai). Ir tada patys nuostabiausi žodžiai per šią dieną:Egzaminas išlaikytas, galite eiti darytis vairuotojo pažymėjimą. Laiminga ir iki ausų išsišiepus išlipu iš automobilio ir pirmyn darytis VP. Nuotrauka gavosi nekokia, bet svarbiausia, kad VP būtų. Tai tokia ta mano istorija

Visą romaną parašiau
Papildyta:
QUOTE(adžani @ 2011 03 25, 21:09)
Sveikinu ir nuosirdziai pavydziu.
Ačiū

Pavydėti nėra ko, nes kolkas dar nėra su kuo važinėti, nors jau reikia pradėti ir mašiniuko dairytis