Turiu jau suaugusią dukrą, jai 22 metai. Turėjo kūdikystėje mažą apsigimimo problemėlę, kurią išsprendėme, sulaukus trijų metukų, operacijos būdu. Šiaip labai jautrus vaikas buvo ir yra aišku, labai reikli sau ir kitiems, daug siekianti, aktyvi, sakyčiau darboholikė jai patinkančioje veikloje. Ir turėjo ir tebeturi vis dar tuos nelemtus tikus. Prasidėjo vaikystėje, maždaug 5-6 metų. Jie labai paaštrėję buvo paauglystėje, o ir įvairių egzaminų metu ir bet kurių kitų sunkesnių gyvenimo periodų laiku.
Kokius tik vaistus negirdžiau, ką tik nedariau, kur nevežiojau
jau ir pykdavo ji ant menęs, kai tie vaistai ją slopindavo, nebegalėjo ir nebeturėjo tiek jėgų mokintis ir užsiimti kita mėgstama veikla. Kartą mūsų viena gydytoja išrašė Klofelino (gerai kad paprotino mane vaistininkė pasidomėti kas tai per vaistas), tai ačiū dievui neuždaviau. Taigi su tais vaistais ir daktarais tai labai atsargiai reikia. Pati tuomet pasiskaičiau internete ir nulėkiau pas Kauno klinikų neurologus, kurie nepatikėję butų tuom ką sakau, jei nebūčiau pakišusi po nosimi recepto su gydytojos spaudu (po šiandien dienai saugau kaip įrodymą, ką gali skirti daktarai, prisiskaitę medicininių žurnalų).
Taigi niekas nepadėdavo, gėrėm žolelių, homeopatinius, kažkiek apmažėdavo, bet mažai. Kai atsigaudavo po visokių egzaminų ir kt. tuomet pamažu pamažu praeidavo. Gerai kad pas ją buvo tik mirkčiojimai, bet vaikas net skaityti neįstengdavo, o plius su jais ir galvos skausmai eidavo. Jai labai padėdavo plaukimas, jau ką ji mėgo ir mėgsta, ir tai jai buvo tiesiog atsipalaidavimas. Po plaukimo praeidavo ir galvos skausmai ir tikas palengvėdavo.
Mažajam mano pagrandukui jau 5 metukai ir taip pat stebiu motorinius tikus, ir atrodo kad jų visa puokštė, net širdį man pradeda spausti žiūrint į jo grimasas, pasišokinėjimus, pritūpimus ir kt. Kartais nieko, na bet kartais net nuo didelio džiaugsmo jie taip suaktyvėja, kad nors verk... Labai neramiai miega, naktimis verkia, sapnuoja, jautruolis
. Nuo rudens keliausim į darželį, labai nori, nors anksčiau bandėme ir nieko nesigavo - nutariau nekankinti ir nestresuoti. Dabar tikrai jau trūksta jam veiklos namuose ir vaikučių nėra kieme, pats prašosi kad jau vesčiau įdarželį, matomai atėjo tas laikas savaime, bet jaučiu kad bus jam vėl emocinis stresas ir tikai paaštrės. Vaistų cheminių nebenoriu jau duoti, nes pamenu kaip dukrai buvo su jais sunku, jie ją slopindavo, o naudos jokios (gėrė ji 4 ar 5 rūšių vaistus ir derinius, deja, nieko gero).
Čia temoje rašo mamytė, kuri kreipėsi ir gydėsi pas žolininką Gadliauską. Tikrai esu girdėjusi apie šį žmogų, tiksliau jo tėvą, gal galite parašyti jo kontaktus? Būčiau dėkinga.
Po jų tikų nebebuvo metus. Po to vėl išlindo. Dabar vėl geria Radedorm. Tikai silpnėja. Maniškiui niekada nepasireiškia ik vienos rūšies tikai. Jų būna visa puokštė- trys. Du motoriniai ir vienas vokalinis. Ir kokių tik nėra buvę 
buvome pas gydytoja israse B grupes vitaminu pagerti ir nervu lasu. Tikai buvo labai stiprus, beveik istisai mirksedavo dukryte, o ypac kai konors uzsioziuodvo 
Neurologė skyrė Nota lašiukų ir žuvų taukų. Nepadėjo anei kiek. Tada po mėnesio skyrė Relanium sirupo. Pagėrėm nepilnai 3 savaites, sumažėjo labai, mažai pastebima dabar. 
Pritariu. Be to manau, kad tikų jie nepanaikins.
