Knygos, knygos, knygos... *56 Namučiai...

Eik tu sau - uzpavydejau net tau... Univero laikais, ane? O daug teko skaityti svediskos literaturos? Cia buvo privaloma?
Portugalijos karaliu turiu, skaiciau

Galvoju, kad sunku kazka rasyt po jos knygu. Na, tikra teisybe: Lagerliof yra Lagerliof

Taigi perskaiciau vakar Selmos Lagerliof trilogija „Liovenšioldų Žiedas/Šarlota Liovenšiold/Ana Sverd“

Kaip sakiau, sunku parinkti tinkamus nebanalius zodzius, kalbant apie sos autores kuryba.. Trumpai neparasysi. Man ji - tarsi apie kita pasauli, apie tauresni ir geresni, kur neiprastai stiprios meiles, istikimybes (placiaja prasme) vertybes...
S. Lagerliof knygos kai kuriais aspektais labai primena pasakas (Portugalijos karalius ypatingai), o ne tikra gyvenima - skaitau ir zaviuosi jos sukurtais idomiais charakteriais, tais isdidziais, principingais zmonemis, daznai besielgianciais, kaip man, matyt, sugadintai ( ), atrodo, nerealiai (taip nebuna gi!)..
Rasoma, atrodo, apie iprasta 19 amziaus paprastu zmoniu gyvenima, bet kaip nebuitiskai, nelekstai jis atskleidziamas, kokie gyvi personazu paveikslai, kiek uzsleptos taiklios isminties taip subtiliai teigiamose idejose...
Sviesi, gili, verta perskaityti knyga.


Man si knyga paliko labai stipru ispudi. Dziugu skaityti tokius atsiliepimus..

Iš šio sąrašo net 6 autorių knygos buvo išverstos į lietuvių kalbą:

John le Carre 'Šnipas, kuris sugrįžo iš šalčio' (1994; 2006 m Žaltvykslė)


Amin Maalouf 'Tanijo uola' (2003 m. Alma Littera)

'Baltazaro klajonės' (2010 m Žara)


David Malouf 'Įsivaizduojamas gyvenimas' (2002 m Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla)


Papildyta:
Philip Pullman 'Šiaurės pašvaistė' (2003 m Tyto Alba)

'Aštrusis peilis' (2003 m Tyto Alba; 2008 m Obuolys)

'Gintarinis žiūronas' (2004 m Tyto Alba; 2008 m Obuolys)

'Auksinis kompasas' (2007 m Obuolys)



Papildyta:
Philip Roth 'Amerikietiška pastoralė' (1999 m Alma Littera)

'Apmaudas' (2010 m Baltos Lankos)


Anne Tyler 'Antrasis kvėpavimas' (1998 m Alma Littera)

Labas rytas
Baltazaro klajones maciau musu biblej, gal reiks paimt sekanti karta susipazinimui su autorium Gal kas skaiciusios sita knyga?
O as registruojuosi su Per Petterson Vogti Arklius Liko gal dar 30 pslp, bet jau dabar galiu pasakyti, kad verta demesio knyga

Labai
Dar viena puiki skandinavu rasytojo knyga.

Gal gali apšviesti? Čia kažkoks kitoks Bookerio prizas kad autoriai apdovanojami? Nes paprastai juk renka konkrečią knygą ar aš maišau?

Sveikos,
kaip gaila, iš Fatimaallos išvardintų knygų nieko neesu skaičiusi.

Sielos Sparniuk, labai graži tema

Prisiduodu su:
I. Allende "Paula"
K. Sajos apsakymai "Niekam nenusileisiu"

Sveikos

Prisiduodu su perskaityta

Peter Høeg "Tylioji mergaitė"



Tai trečioji mano perskaityta Peter Høeg knyga. Ir labiausiai patikusi („Panelės Smilos sniego jausmas“ būtų antroje pozicijoje), palikusi man nepaprastai didelį įspūdį.
Žymus Europoje klounas Kasperas Kronė turi unikalią klausą: girdi muzikinę tonaciją, būdingą kiekvienam jo sutiktam žmogui ir netgi konkrečiai vietai:
„Ponios Viešpaties valia kiekvienas žmogus skambėjo skirtinga tonacija, ir Kasparas šias tonacijas girdėjo“ .
Vieną dieną jis sutinka mažametę mergaitę KlaraMariją, nepaprastą vaiką, gaubiamą absoliučios tylos.
„Per visą žmogaus gyvenimą triukšmas nesiliauja nė sekundės, - tarė Kasparas. – Tačiau tu kitokia. Tavyje kartais stoja pauzė. Tavyje kartais tampa visiškai tylu. Labai norėčiau sužinoti, kodėl. Ir kaip tai atsitinka. Ieškojau tokios tylos. Visą gyvenimą.“
Mergaitei paklausus, ar nuo triukšmo nepadėtų ausų kištukai, Kasparas atsako:
„Su jais vis tiek girdėtum garsus. Savo paties kūno, kitų žmonių minčių. Savo paties minčių. Tyla, kurios ieškau, kitokia. Ji slypi anapus viso triukšmo. Tai tyla, kuri tvyrojo prieš PoniaiViešpačiui uždedant pirmąją kompaktinę plokštelę.“
Paskui mergaitė paslaptingai dingsta, o Kasperas Kronė ją gelbėdamas įsivelia į painų detektyvą.
Man labai patiko pagrindinis veikėjas Kasparas - gyvenimo vėtytas ir mėtytas, bet nepasiduodantis, neieškantis žodžio kišenėje, šmaikštus, net ir kebliausiomis situacijomis nestokojantis humoro jausmo, kartkartėm cituojantis Jungą (beje taip jau sutapo, kad būtent Jungą pati skaičiau paraleliai su šia knyga ), o ir pats yra savotiškas gyvenimo filosofas. Iš pažiūros padraika, lengvabūdis ir avantiūristas, žaidžiantis su gyvenimu va bank, tačiau viduje Kasparas man visgi pasirodė jautrus, gilus ir pakankamai dvasingas žmogus. Kaip jau ne kartą buvau minėjusi, aš neitin mėgstu labai teigiamus herojus – man jie neįdomūs, bespalviai. Kur kas įdomesni man tie, kurie turi savyje ir dieviško, ir velniško. Beje, manyčiau, kad būtent menininkams (o Kasparas juk toks ir buvo) tai ypač būdinga.
Tarp kitko, apie autorių Peterį Høegą rašoma, kad jo paties biografija itin spalvinga (buvęs šokėjas, jūreivis, aktorius, alpinistas ir fechtuotojas, o dabar dar ir rašytojas). Kas ten žino, galbūt į šį savo herojų autorius įdėjo ir dalelę savęs. Bent jau mano nuojauta kažkodėl taip kužda.
Muzikalesnės knygos nelabai neįsivaizduoju (bent jau man tokios tikrai neteko skaityti). Tai knyga, kurioje skamba ir garsas, ir tyla, kurioje pilna muzikos. Netgi knygos sakinių struktūra tokia, kad rodos, jog skaitydamas ją jauti kažkokį ritmą (aš galvoju – o galbūt visgi taip rašyta sąmoningai ). O jei tas teksto ritmiškumas įstrigo tik man vienai, tai galbūt perdaug jau ta istorija mane apžavėjo. Žodžiu, jaučiuosi įklimpusi į šią knygą (aišku, gerąja prasme).
Įvardinčiau šią knygą kaip psichologinį fantastinį trilerį su detektyvo elementais. Man skaitant jautėsi lyg ir kažkoks tarpinis variantas tarp mistiškumo ir fantastikos Pradžioje viršų lyg ir ėmė mistika, bet pabaigus visgi galvoju, kad kūrinys labiau fantastinio pobūdžio ( kaip ir kitos mano skaitytos Peterio Høegio knygos).
Sakyčiau, tai ypatinga, stipri knyga, savo stiliumi labai primenanti „Panelės Smilos sniego jausmą“, tačiau, be abejo, kartu ir savita, kitokia. Rekomenduočiau ją intelektualių, subtilių, šiaurietiškų, knygų gerbėjoms. Galbūt netgi romantiškoms sieloms, nes bent jau aš joje radau pakankamai jausmo (o kaipgi galėtų muzika be jo apsieiti?).

Nelabai aš čia į temą, o nuėjus kraujo duoti yra kažkoks svorio apribojimas, kada gali duoti, o kada ne?
Papildyta:


Ačiūkas
Kažkaip šį kartą daug prikalbėjot, bandau skaityti viską

Yra
SS, pamirsau padekot uz labai grazia tema

Taip, internetu, jei knygos tuo metu nėra, ją gali rezervuoti, kai atsilaisvina, praneša ir ateini pasiimi

Ingenai, aciu uz puiku atsiliepima Butinai isitrauksiu i savo norimu sarasa

Kiek? Ar jie kiekvienam individualiai skaičiuoja? KMI kokį?

Registras dar vis su Kunčino Tūla, Ivanauskaitės Placebu ir Coupland X karta

Jei nedėkojau, tai ačiū SS už temą

Vilniečių meet, jei gerai supratau, keliasi į gegužės vidurį kažkada?