Esu tvirtos nuomonės, kad norint atjunkyti, pirmiausia būtinas tvirtas mamos apsisprendimas. Abejones vaikas puikiai junta ir tuomet sėkmingai pieno išsireikalauja.
Iš mano asmeninės patirties.
Maitinau iki 18 su trupučiu mėnesio. Nuo 1m. 2mėn. išėjau miegoti atskirai (sūnelis miegodavo su tėčiu). Dideliai mano nuostabai, per keletą naktų priprato miegoti be prabudimų, nors iki tol keldavosi 2-3 kartus ir rėkdavo, kol gaudavo pieno. Dieną maitindavau po pietų miegelio ir prieš naktį. 1m. 5 mėn. pradėjo migdyti tėvelis. Mažius keletą vakarų parėkė, reikalaudamas manęs, o vėliau pats tiesdavo rankas į tėvelį, atėjus miego laikui

. Taip liko vienas maitinimas. Galiausiai pradėjau retinti maitinimus - kas antrą, kas antrą, kas trečią, kas trečią, kas ketvirtą, kas penktą ir... viskas. Iš pradžių krūtys labai išpampdavo, tačiau nenusitraukinėjau. O dabar jau 8 dienos kaip nemaitinau, ir - tuščia.
Atjunkiau lengviau nei tikėjausi

. Ir negedėjau, matyt dėl to, kad buvau tvirtai apsisprendus.
Užmiršau paminėti, kad kai pradėjau retinti maitinimus ir duoti kas antrą dieną ir t.t., tai dėmesį nukreipdavau duodama ką nors skanaus - pagaliukų, kukurūzų ir pan.,- suveikdavo