Na, mano dičkės kol kas dar neprireikė kankint neskaniais speneliais, nes, pasiskaičius mamyčių patirties šiuo klausimu, sugalvojau pabandyt pradžiai bent užsilipint pleistrais

Pamačius tuos pleistrus mano princesė baisiai susijaudino, išpūtė akis

ir tučtuojau užtraukė atgal mano maikutę. Ir puolė raudoti

Tie sukryžiuoti pleistrai jai paliko kažkokį labai baisų įspūdį

Vis pamačius juos lėkdavo šalin rėkdama "nenoju paaaapo..." Net nebandė prie jų liestis, ar draskyt.. Nors noras pažysti pienelio nuo to nepradingo

.. O aš vis guodžiau - užlipdyti papai, ba-ba... Tai pirmąją naktį, kai pritvinko tas mano fabrikėlis, nulipinau ir visaip bandžiau siųlyti (nes neplanavau visiškai nutraukti, tiesiog sumažinti pamažu ir palaipsniui iki minimumo), tai panelė buvo tiek įsibaiminus tų mano papų, kad nei per kur jų neprisileido

Taip prakaukė kone visą naktį

Vėliau, kai pakankamai prisibliovus nulūžo, tai miegančiai įbrukau ir sumaitinau pagaliau (oi, kaip palengvėjo

). O dabar viskas susitvarkė, kai jau matau, kad mano bambizė vėl kas 15-20min prašo papo, tai pasakau, kad papai užlipdyti (o jų lipdyt net ir nebereikia) ir panelė, kartodama kaip papūga " papy alipdyti, papy alipdyti.." skuta žaisti toliau

Nebeašaroja, gal tik nosį nepatenkinta suraukia ir tiek. Taip ir mažinam tą maitinimų skaičių
Manau, kiekvieno vaiko reakcija į bandymą nutraukt maitinimą yra labai individuali, priklauso labiau nuo jo charakterio ypatumų, o ne nuo kvailumo ar protingumo laipsnio
Aš tai tepiau metyliu arbata, jie baisiai kartus tai taip atpratinau diena o vakarais vis dar ima gaila dar mergaites nor jau 1m ir 10men