papasakosiu ir aš savo istoriją. gal kam atsiras panašus atvejis. niekada ypatingai savęs nemylėjau ir visada labai kompleksavau dėl išvaizdos, nors nebuvo ko. ir kažkaip per savo nervus sugebėjau įsivaryti alergiją. taigi man nervinis dermatitas. nelabai aiški liga, bet labai ryškios sąsajos tarp didžiausių nervinių krizių ir odos pablogėjimo.
prasidėjo nuo veido viskas.pradžioj bėrė nedaug, raudonomis dėmėmis. nervinausi, kad berdavo, to pasekoje berdavo labiau. uždaras ratas toks gavosi.
veidą labai niežėdavo. kasydavau kūną iš nervų jau, tai dar dabar išbertas. bet žiemą nelabai matosi. bėda buvo veidas. net teko išeit iš darbo. įnešiau infekciją nuolat bekasydama.akys net užtindavo,buvo labai paraudę vokai. bet blogiausia, kad nusikasiau iki žaizdų ir veidas šlapiuodavo.nieko nėra nemaloniau, kaip nuėjus miegoti prilipti prie pagalvės. tai pradėjau nemiegoti.
galiausiai visai nuo nemigos pavažiavo stogas.tuo metu gydžiausi pas balevičienę. nebloga gydytoja, bet kažkaip nesisekė mums kartu veikti prieš ligą. perėjau pas gydytoją tamošiūnienę. išrašė geriamų vaistų, nurimo infekcija. bet nutraukiau gert, dar pasikasydavau ir vėl viskas prasidėjo iš pradžių.
tada nervai dar labiau pakriko,pradėjau vaikščiot pas psichiatrę. išrašė raminamųjų antidepresantų.dar tebegeriu juos.pagelbėjo,nes anksčiau užeidavo tokie nervų priepuoliai. dabar jaučiuos apsiraminus, nepanikuoju.ne taip nusikasau.
tik nebegalėjau gert nuo veido bėdų antibiotikų, kad organizmas nepriprastų. nors ir labai nenorėjau, pradėjau tepti elideliu. dar ir dabar tepu,nes kažkiek nusikasau, bet greit užgydo.
atsiprašau už ilgą monologą, bet informacijos apie tokio tipo dermatitą mažai radau.o norėjos su kažkuo pasikonsultuot.radus likimo draugų lengviau