Sveikos

aš čia nauja, bet irgi norėjau pasiguosti

Draugaujam pusantrų metų,jau buvom kartą pasukę savais keliais, bet po mėnesio susitaikėm. Dabar istorija kartojasi - atrodo viskas buvo gerai, bet vieną dieną viskas taip staigiai atšalo. Abu suprantam, kad kartu būti laimingiems labai sunku. Aš dar ir norėčiau bandyti, bet jis nerodo jokio noro. Net ir normaliai draugaujant toks pasyvus buvo jis, nei į kiną nusivest, nei ką

visi stebisi kodėl aš su juo, bet juk mylėjau. Bet kaip sako : "nešti sunku, bet dar sunkiau pamesti ". Ir šiaip draugai bendri ir visa kita... Labai gaila visko kas buvo, ir labai sunku kai tiek daug nori pasakyt,bet prakalbus susigraudini ir žodžiai stringa gerklėj

. Net su draugėm negaliu apie tai pasikalbėti ir prašyti patarimo, bijau likti nesuprasta. Turiu vaidinti laimingą, o tai žlugdo. Ir nežinau kaip elgtis ir kaip nuvyti liūdesį

Aišku mano problemėlė mažesnė nei jūsų,bet skausmas ir liūdesys atrodo toks pats. Nu va, pasiguodžiau