QUOTE(cukraus_vata @ 2011 05 08, 11:38)
Taip, gal tu ir teisi

tik kokia meilė gali praeiti per mėnesį laiko
Meilė per mėnesį nepraėjo. Mums buvo taip pat: visą laiką myliu myliu, žiedelis man ant piršto, aukseli katinėli, nes vis ką nors nutyli. O galų gale pratrūkom ir dėl "ko čia bumbi?" "ar aš bumbu?" kelias nelabai cenzūriniais sakiniais išsiskyrėm. Taip ir atrodo - tuo momentu - kaip ir dėl nieko, bet iš tiesų 3 metus pyktis ir nuoskaudos, nepasitenkinimas buvo kaupti.
QUOTE(Teta Danute @ 2011 05 10, 20:16)
Gal sakau kažkiek padės mano išmintis: nukreipkit mąstymą kita linkme. Jūs juk blaiviu protu suprantate, jog jis yra NE TAS žmogus. Jis - Jūsų nevertas menkysta (Sorry) Ar žinote, kas su Jumis ištikrųjų darosi? Jūs ne JO pamiršti negalite, o TOS SVAJONĖS, kurią jis Jums padovanojo ir kuria Jūs šventai patikėjote. Atidalinkit tą žmogų nuo tos svajonės... svajonę - pasilikite, ji JŪSŲ, o tą žmogų siųskit po velnių. Pamedituokit va šitaip...svajokit apie svajonę ir apie tai, jog galbūt jau ryt sutiksit žmogų kuris Jums šią svajonę įgyvendins.
Ačiū, šitas man labai padėjo
QUOTE(pienes-pukas @ 2011 05 18, 11:26)
Manau, kad pagrindine priezastis - noras atkersyti moteriai, su kuria vyras buvo neistikimas jums. Jei sugebesite islikti besisypsanti, nepriklausoma, galite kuri laika testi toki elgesi. Bet mylekites su savo ex tada, kai pati norite, o ne tada, kai jis teikiasi skirti demesi. O dar pasistenkite, kad jo dabartine moteriske apie tai suzinotu
Aš nemanau, kad reikia kam nors kada nors keršyti. Jums tai nepadės geriau gyventi. Galų gale, besilaukianti moteris... Mėta, Jums reikia mesti visą šitą istoriją iš galvos, geriau jau vaikas kurį laiką nebendraus su tėčiu (pripažinkit, juk ir taip nebendrauja), bet mama žaizdas išsilaižys. Ar norit, kad vaikas paaugęs nuolatos matytų jus emociškai nestabilią ir negerbiančią savęs?
Žodžiu, renkis, širdie, mes išeinam!