sudužusios svajonės

#169
Noir1, ta "piktoji" daivinycia hihihi.gif liejo asaras ir kentejo pries metus lygiai taip pat kaip ir tu. Siandien ji laiminga, turi nuostabu drauga, vazineja su juo po pasauli, ir vasaros pabaigoj kels vestuves. Negi tu negali suprast, kad tik tu atsakinga uz savo gyvenima? Niekas kitas taves is sito liudesio ir beveik beprotybes liuno neistrauks, tik tu pati. Juk sitiek laiko tu tam sielvarte mirksti iki kaklo. Negi tau dar mazai? Visos moterys, kurios cia pries metus verke, dabar jau daugiau ar maziau gyvena pilnaverti gyvenima. Guosti ir asaras valyti reikia, bet tik ne metu metais. Sugryzk gi pagaliau i gyvenima. doh.gif
Atsakyti
#170
QUOTE(Bernsteine @ 2011 06 10, 10:51)
Noir1, ta "piktoji" daivinycia hihihi.gif liejo asaras ir kentejo pries metus lygiai taip pat kaip ir tu. Siandien ji laiminga, turi nuostabu drauga, vazineja su juo po pasauli, ir vasaros pabaigoj kels vestuves. Negi tu negali suprast, kad tik tu atsakinga uz savo gyvenima? Niekas kitas taves is sito liudesio ir beveik beprotybes liuno neistrauks, tik tu pati. Juk sitiek laiko tu tam sielvarte mirksti iki kaklo. Negi tau dar mazai? Visos moterys, kurios cia pries metus verke, dabar jau daugiau ar maziau gyvena pilnaverti gyvenima. Guosti ir asaras valyti reikia, bet tik ne metu metais. Sugryzk gi pagaliau i gyvenima.  doh.gif

Na merginos suprantu aš ir jus ir Noir1, jūs šaunuolės, kurios pasveikusios vis dar nepamirštat likimo draugių ir norit perduoti patirtį, padėti, kad ir ne pačiais švelniausiais būdais, tačiau aukos vaidmuo labai įtraukiantis ir jei jame užstringama, atsiranda priklausomybė nuo liūdesio ir savęs gailėjimosi. Tai daryti paprasčiau nei ryžtis atsisakyti iliuzijos ir rasti valios keisti save. Psichologai taip pat patariau staigią "amputaciją", nei skaudžios akistatos su realybe ir atsisveikinimo su viltimi atidėliojimą. Visgi mano psichologė yra pasakiusi, kad yra žmonių, kurių negalimą palikti, nes tai juos retraumuoja (vaikystėje patyrę apleistumo traumą). Ką aš noriu pasakyti, kad visi mes esame palikę ir buvę palikti, tačiau kai kuriems žmonėms tai atveria gilesnes dvasines žaizdas iš vaikystės...Žvelkime giliau ir būkime jautresni kitų individualumui.
Atsakyti
#171
QUOTE(puebla @ 2011 06 10, 11:17)
Na merginos suprantu aš ir jus ir Noir1, jūs šaunuolės, kurios pasveikusios vis dar nepamirštat likimo draugių ir norit perduoti patirtį, padėti, kad ir ne pačiais švelniausiais būdais, tačiau aukos vaidmuo labai įtraukiantis ir jei jame užstringama, atsiranda priklausomybė nuo liūdesio ir savęs gailėjimosi. Tai daryti paprasčiau nei ryžtis atsisakyti iliuzijos ir rasti valios keisti save. Psichologai taip pat patariau staigią "amputaciją", nei skaudžios akistatos su realybe ir atsisveikinimo su viltimi atidėliojimą.

drinks_cheers.gif Visiskai pritariu, kadangi visa tai patyriau savo kailiu.
Atsakyti
#172
Aš ir gyvenu savo gyvenimą,gal net meilė gimsta,bet argi nesupratote,kad aš sergu depresijačia jau ne nuo manęs priklauso.Po to,kia iš jūsų išėjau nežinote kiek aš išgyvenau ką patyriua.taip,kad netruite teisės manęs menkinti,kad zirziu.Man nerekia glostymo,bet žmogiškumas kai kada gal nebūtų pakeitęs.
Daivinyčia,jūs buvote vedusio vyro meilužė(nepykite,bet jei jau sakome tiesą tai sakom),tai turėjote tikria tą lengviau pakiesti savo gyvenimą.Aš likau su vaiku kuriam reikėjo tą paaiškinti ir išgyventi.Na savo gyvenimo nedėsiu ant lėkštutės,bet mano situacija kitokia.
Aišku jūs nevijote botagu manęs iš čia nesakėte dink ir tt,bet jūsų metodai silpnesniam žmogui buvo per daug šokiruojantys.
Aš gyvenu,gyvensiu ir mylėsiu(kada nors).Aš esu tikra,kad nieko taip nemylėsiu kaip savo ex.Čia buvo meilė,gaila,kad vienpusė,bet....iš mano pusės ji buvo tikra.Daug metų praleista sykiu.Tai ne situacija ,kai po pusmečio draugystės nutrūksta santykiai.
Viso merginos.sėkmės jums visom.Einu ten kur nieko nenervina mano ZYZIMAS bigsmile.gif ten mes visos zirziam.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo noir1: 10 birželio 2011 - 12:48
#173
Noir1, skausmas neskirstomas i zmonu ir meiluziu. Skausmas yra skausmas ir tiek. Bandai man ikast, ar ne? biggrin.gif Man teko but palikta zmona, ir turejau du vaikus. O skaudejo lygiai taip pat kaip ir pries metus.
Tarp kitko, tu pati mums dekojai uz supratima ir gerus zodzius, jau uzmirsai? Guodem ir raminom tave visos cia, bet tuo paciu ir bandem suzadint vilti, kad gyvenimas ties tavo vyru dar nesibaige. Labai teisingai puebla parase, aukos vaidmuo yra patogesnis, nes nereikia det jokiu pastangu kazka pakeist.
Sekmes tau. 4u.gif
Atsakyti
#174
Oi ne nepamiršau,kad guodėt,bet paskui skaudžiai spyrėt taip,kad skridau iki psichiatro verysad.gif
Gal ir vienodas skausmas meilužių ir žmonų,bet tada ir gerbkime viena kitos skausmą.O aš pasijutau taip.Klausėtės guodėt,bet kai pabodo spyrėt.Nors ir gerai,kai atidūriau pas psichą man padėjo pradėjau gydytis savo ligą kurią "dovanojo"mano ex.
Ai buvo ramiau,kol čia nebuvau.Visus metus.
Atsakyti
#175
QUOTE(noir1 @ 2011 06 10, 13:48)
Aš ir gyvenu savo gyvenimą,gal net meilė gimsta,bet argi nesupratote,kad aš sergu depresijačia jau ne nuo manęs priklauso.Po to,kia iš jūsų išėjau nežinote kiek aš išgyvenau ką patyriua.taip,kad netruite teisės manęs menkinti,kad zirziu.Man nerekia glostymo,bet žmogiškumas kai kada gal nebūtų pakeitęs.
Daivinyčia,jūs buvote vedusio vyro meilužė(nepykite,bet jei jau sakome tiesą tai sakom),tai turėjote tikria tą lengviau pakiesti savo gyvenimą.Aš likau su vaiku kuriam reikėjo tą paaiškinti ir išgyventi.Na savo gyvenimo nedėsiu ant lėkštutės,bet mano situacija kitokia.
Aišku jūs nevijote botagu manęs iš čia nesakėte dink ir tt,bet jūsų metodai silpnesniam žmogui buvo per daug šokiruojantys.
Aš gyvenu,gyvensiu ir mylėsiu(kada nors).Aš esu tikra,kad nieko taip nemylėsiu kaip savo ex.Čia buvo meilė,gaila,kad vienpusė,bet....iš mano pusės ji buvo tikra.Daug metų praleista sykiu.Tai ne situacija ,kai po pusmečio draugystės nutrūksta santykiai.
Viso merginos.sėkmės jums visom.Einu ten kur nieko nenervina mano ZYZIMAS bigsmile.gif ten mes visos zirziam.

susireiškinimą išsigydykit, tada gal ir depresijos praeis. labai lengva sėdėti, dejuoti ir nieko nekeisti. esate atsakinga už savo ir vaiko gyvenimą. o toks vaizdas kad su diedo išėjimu gyvenimas baigėsi. jis tęsiasi, tik reikia atsimerkti, nustot verkt ir pradėt gyvent.

Atsakyti
#176
Šaunu,kad turite savo nuomonę ir galite taip lengvai depresiją išgydyti,tuoj atsiūsiu visas merginas iš kitos temos biggrin.gif
Atsakyti
#177
QUOTE(noir1 @ 2011 06 10, 14:53)
Šaunu,kad turite savo nuomonę ir galite taip lengvai depresiją išgydyti,tuoj atsiūsiu visas merginas iš kitos temos biggrin.gif

apie depresiją šitoje temoje niekas nekalbėjo. tik apie jūsų nesugebėjimą suprasti kad su vyro išėjimu gyvenimas nesibaigia
Atsakyti
#178
Dovanokite,kad čia vėl užėjau.Daugiau nei žodžio.O aš visą laiką galvojau,kad visi žmonės skirtingi ir gedi ,liūdi,ilgisi skirtingai.
Atsakyti
#179
QUOTE(noir1 @ 2011 06 10, 15:16)
Dovanokite,kad čia vėl užėjau.Daugiau nei žodžio.O aš visą laiką galvojau,kad visi žmonės skirtingi ir gedi ,liūdi,ilgisi skirtingai.

žinot aš jums pasakysiu vieną-nemokate priimti skirtingų nuomonių -neikite ir nesiguoskite. nes kaip ir sakote -visi mąsto skirtingai ir mintys neprivalo sutapti.
jūs lindite savo kiaute ir niekada jums nebus geriau kol nesuprasite kad toliau reikia gyventi kitaip. auką vaidinti labai lengva. sunku įrodyti sau, vaikams ir pasauliui kad sugebate gyventi gerai ir kokybiškai .
Atsakyti
#180
Bet taip ir yra, visi mes esame skirtingi, visom skirtingai susiklostė likimas po skyrybų. Kai kurios susirado antrasias puses, kai kurios liko vienišos, bet čia tiesiog forumas, skirtingos moterys, su skirtingom nuomonėm, nereikia to taip sureikšmint, jei jums priimtina liūdėti, tai liūdėkit, jei manot kad nieko nemylėsit kaip pirmo vyro, tai gal klystat, ir aš taip maniau kažkada, bet sutikau auksinį žmogų, su kuriuo planuojam šeimą, kuris be galo mane palaikė ir palaiko. Jums gal tik reikia šiek tiek vyriško dėmesio, simpatijos, tada galbūt ir jums gyvenimas prašviesėtų 4u.gif ir nėra čia ko pyktis
Atsakyti